Guanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ms:Guano
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Guano.jpg|thumb|right|[[Peru]] gyvenančio paukščio ''Sula variegata'' lizdas, padarytas iš guano]]
[[Vaizdas:Guano.jpg|thumb|right|[[Peru]] gyvenančio paukščio ''Sula variegata'' lizdas, padarytas iš guano]]


'''Guanas''' ({{es|guano}}, iš kečua ''huanu'' 'mėšlas') – bekvapė medžiaga, natūraliai susidaranti iš jūrų paukščių ar [[šikšnosparniai|šikšnosparnių]] suirusių [[išmatos|išmatų]] likučių, turinti daug [[azotas|azoto]] (apie 9 % [[amoniakas|amoniako]]) ir [[fosforas|fosforo]] (apie 13 % P<sub>2</sub>O<sub>5</sub>) junginių. Guane yra ne tik daug daug amoniako, bet ir [[šlapimo rūgštis|šlapimo]], [[Fosforo rūgštis|fosforo]], [[Oksalo rūgštis|oksalo rūgščių]], daug [[nitratai|nitratų]].
'''Guanas''' ({{es|guano}}, iš kečua ''huanu'' 'mėšlas') – bekvapė medžiaga, natūraliai susidaranti iš jūrų paukščių ar [[šikšnosparniai|šikšnosparnių]] suirusių [[išmatos|išmatų]] likučių, turinti daug [[azotas|azoto]] (apie 9 % [[amoniakas|amoniako]]) ir [[fosforas|fosforo]] (apie 13 % P<sub>2</sub>O<sub>5</sub>) junginių. Guane yra ne tik daug amoniako, bet ir [[šlapimo rūgštis|šlapimo]], [[Fosforo rūgštis|fosforo]], [[Oksalo rūgštis|oksalo rūgščių]], daug [[nitratai|nitratų]].


Naudojamas kaip efektyvios azoto ir fosforo [[trąšos]]. Dideli guano klodai yra Pietų Amerikoje ([[Peru]], [[Bolivija|Bolivijoje]]), Pietų Afrikoje ([[Namibija|Namibijos]] pakrantėje), [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] salose. Yra paskaičiuota, kad dabar egzistuojančiame guane yra tiek fosforo, kad jo kaip trąšos Žemės [[žemės ūkis|žemės ūkiui]] pakaktų 30-čiai metų.
Naudojamas kaip efektyvios azoto ir fosforo [[trąšos]]. Dideli guano klodai yra Pietų Amerikoje ([[Peru]], [[Bolivija|Bolivijoje]]), Pietų Afrikoje ([[Namibija|Namibijos]] pakrantėje), [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] salose. Yra paskaičiuota, kad dabar egzistuojančiame guane yra tiek fosforo, kad jo kaip trąšos Žemės [[žemės ūkis|žemės ūkiui]] pakaktų 30-čiai metų.

18:49, 14 gruodžio 2010 versija

Peru gyvenančio paukščio Sula variegata lizdas, padarytas iš guano

Guanas (isp. guano, iš kečua huanu 'mėšlas') – bekvapė medžiaga, natūraliai susidaranti iš jūrų paukščių ar šikšnosparnių suirusių išmatų likučių, turinti daug azoto (apie 9 % amoniako) ir fosforo (apie 13 % P2O5) junginių. Guane yra ne tik daug amoniako, bet ir šlapimo, fosforo, oksalo rūgščių, daug nitratų.

Naudojamas kaip efektyvios azoto ir fosforo trąšos. Dideli guano klodai yra Pietų Amerikoje (Peru, Bolivijoje), Pietų Afrikoje (Namibijos pakrantėje), Ramiojo vandenyno salose. Yra paskaičiuota, kad dabar egzistuojančiame guane yra tiek fosforo, kad jo kaip trąšos Žemės žemės ūkiui pakaktų 30-čiai metų.

Iš guano buvo išskirtas guaninas, kuris dėl to gavo dabartinį savo pavadinimą.

Guano kasyklos

Geriausiais guanas randamas sauso klimato kraštuose, kadangi kitaip lietaus vanduo iš guano išplauna nitratus, kurie yra labai tirpūs. Guanas kasamas įvairiose salose, pvz., Nauru ir Činča (Chincha Islands) Ramiajame vandenyne, Juan de Nova saloje saloje Indijos vandenyne ir kitur. Tos salos ilgai buvo paukščių kolonijų vietos, ir jose susikaupė daugelio metrų storio paukščių išmatų, virstančių guanu, klodai.

XIX a. žinoma guano gavybos vieta buvo Peru. Guaną tenai kasė kelis šimtmečius. Peru pakrantėse, smulkiose uolėtose salelėse, kur neprieidavo keturkojai plėšrūnai ir žmonės, buvo susidarę didžiuliai guano telkiniai. Kormoranas Phalacrocorax bougainvillii buvo vienas pagrindinių guano gamintojų toje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kitos daugiau prisidėjusios rūšys buvo Peru pelikanas Pelecanus thagus ir padūkėlis Sula variegata.

Guanas buvo strateginė žaliava dėl dviejų priežasčių:

  • kaip biologiškai panaudojamų fosforo ir azoto junginių šaltinis guanas buvo ir yra gera trąša,
  • kaip nitratų turtinga medžiaga ilgą laiką buvo parako gamybos žaliava.

Su guano gavybos ginčais susijęs ir Ramiojo vandenyno karas, tarp kurio priežasčių buvo ir guano bei iš jo susidarančios kalio salietros kasybos klausimai.


Šablonas:Link FA