Mikelis Ašmys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
viki |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
| motina = |
| motina = |
||
| vaikai = |
| vaikai = |
||
<!-- Veikla --> |
|||
| veikla = [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kultūros veikėjas, publicistas. |
| veikla = [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kultūros veikėjas, publicistas. |
||
| sritis = |
| sritis = |
||
| įstaigos = |
| įstaigos = |
||
| pareigos = |
| pareigos = |
||
<!-- Išsilavinimas --> |
|||
| išsilavinimas = |
|||
| alma_mater = |
| alma_mater = |
||
| doktorantūros_vadovas = |
| doktorantūros_vadovas = |
||
Eilutė 32: | Eilutė 29: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1912]]–[[1915]] m. studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Halės universitetas|Halės]], [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetuose]]. 1915 m. grįžo į Povilus, dirbo laikraščio „Dabartis“ redakcijoje [[Tilžė]]je. Vengdamas vokiečių policijos persekiojimo [[1917]] m. išvyko į [[Berlynas|Berlyną]], [[1918]] m. - į Lozaną. |
[[1912]]–[[1915]] m. studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Halės universitetas|Halės]], [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetuose]]. Redagavo laikraštį [[Apžvalga (Tilžė)|„Apžvalga“]]. [[1915]] m. grįžo į Povilus, dirbo laikraščio [[Dabartis (laikraštis)|„Dabartis“]] redakcijoje [[Tilžė]]je. Vengdamas vokiečių policijos persekiojimo [[1917]] m. išvyko į [[Berlynas|Berlyną]], [[1918]] m. - į Lozaną. |
||
Kartu su [[Juozas Eretas|J. Eretu]] redagavo Lietuvių informacijos biuro biuletenį „Litauen“ ir kt. leidinius [[vokiečių kalba]]. Remdamasis svetimų kalbų intensyvaus mokymosi metodika vokiečių kalba parengė lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynėlį. Straipsnyje „Lietuvių skaitlius Prūsijoje“ ([[1913]] m.) apibūdino lietuvių nykimo priežastis Mažojoje Lietuvoje. Turėjo įtakos J. Ereto apsisprendimui dirbti Lietuvoje.<ref>{{VLE|II|114|[[Algirdas Sabaliauskas]]|Mikelis Ašmys}}</ref> |
Kartu su [[Juozas Eretas|J. Eretu]] redagavo Lietuvių informacijos biuro biuletenį „Litauen“ ir kt. leidinius [[vokiečių kalba]]. Remdamasis svetimų kalbų intensyvaus mokymosi metodika vokiečių kalba parengė lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynėlį. Straipsnyje „Lietuvių skaitlius Prūsijoje“ ([[1913]] m.) apibūdino lietuvių nykimo priežastis Mažojoje Lietuvoje. Turėjo įtakos J. Ereto apsisprendimui dirbti Lietuvoje.<ref>{{VLE|II|114|[[Algirdas Sabaliauskas]]|Mikelis Ašmys}}</ref> |
13:37, 5 gruodžio 2010 versija
Mikelis Ašmys | |
---|---|
Gimė | 1891 m. gruodžio 6 d. Povilai, Šilutės apskr. |
Mirė | 1918 m. gruodžio 1 d. (26 metai) Lozana |
Veikla | Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas. |
Mikelis Ašmys (1891 m. gruodžio 6 d. Povilai, Šilutės apskr. - 1918 m. gruodžio 1 d. Lozana) – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas.
Biografija
1912–1915 m. studijavo teisę Karaliaučiaus, Halės, Berlyno universitetuose. Redagavo laikraštį „Apžvalga“. 1915 m. grįžo į Povilus, dirbo laikraščio „Dabartis“ redakcijoje Tilžėje. Vengdamas vokiečių policijos persekiojimo 1917 m. išvyko į Berlyną, 1918 m. - į Lozaną.
Kartu su J. Eretu redagavo Lietuvių informacijos biuro biuletenį „Litauen“ ir kt. leidinius vokiečių kalba. Remdamasis svetimų kalbų intensyvaus mokymosi metodika vokiečių kalba parengė lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynėlį. Straipsnyje „Lietuvių skaitlius Prūsijoje“ (1913 m.) apibūdino lietuvių nykimo priežastis Mažojoje Lietuvoje. Turėjo įtakos J. Ereto apsisprendimui dirbti Lietuvoje.[1]
Bibliografija
- Litauisch, lietuvių kalbos vadovėlis užsieniečiams, 1917 m.; išėjo keli leidimai
- Litauisch. Mit genauer Angabe der Aussprache, 1916 m., 2 leidimai
- Lietuvos kraštas ir žmonės, Land und Leute in Litauen, 1918 m.
Nuorodos
- Marijus Šidlauskas. Ašmys, Mikelis. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Mikelis Ašmys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 114 psl.