Vaivada

Kitos reikšmės – Vaivada (reikšmės).

Vaivada (lenk. Wojewoda, lot. palatinus) - aukščiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir dab. Lenkijos Respublikos vaivadijos pareigūnas, vaivadijos valdytojas, Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Žodis kilęs nuo lenkų kalbos žodžių przewodzi wojskiem – vadovaujantis kariuomenei, asimiliuotos santrumpos.

Abiejų Tautų Respublika

Pareigybę 1569 m. įteisino ir unifikavo Liublino unija. Iki tol atskirų vaivadijų valdytojai turėjo skirtingus įgaliojimus. Vaivadai buvo prilygintas ir Žemaitijos seniūnas.

Auščiausias pagal rangą Abiejų Tautų Respublikoje buvo Krokuvos vaivada, iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Vilniaus vaivada.

Įgaliojimai

Vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Pareigybė Lietuvoje panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Lenkijos karalystėje 1815–1837 m. buvo 8 vaivadijos, Poznanės Didžiojoje Kunigaikštystėje 1815-1918 m. buvo 2 vaivadijos, 1918–1939 m. Lenkijoje - 15 vaivadijų ir autonominė Šlionsko vaivadija, kurioms vadovavo vaivada. Lenkijos Liaudies Respublikoje buvo nuo 9 iki 49 vaivadijų, tačiau vaivada savarankiškų sprendimų teisės neturėjo arba jos buvo labai ribotos.

Kiti straipsniai

• Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai
• Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnai
• Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai