Grafas (titulas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
Lietuvoje grafų titulus turėjo [[Radvilos]], [[Tiškevičiai]], [[Šilingai]]. |
Lietuvoje grafų titulus turėjo [[Radvilos]], [[Tiškevičiai]], [[Šilingas|Šilingai]]. |
||
{{ist-stub}} |
{{ist-stub}} |
15:13, 22 lapkričio 2010 versija
- Kitos reikšmės – grafas.
Kilmingųjų titulai |
---|
Monarchai
|
Tituluoti kilmingieji
|
Neapibrėžtos padėties
|
Grafas (vok. Graf) – Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais (VI-VIII a.) - valstybės pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią tam tikroje srityje. Feodalizmo išsivystymo laikais - feodalo titulas, atitinkantis kunigaikščio rangą, grafystės valdovas. Vėlyvojo feodalizmo laikais bajorų (dvarininkų) luomo paveldimas titulas.
Vokietijoje
Grafo titulas ypač paplito viduramžiais Vokietijoje, kur atsirado nemažai titulų, besibaigiančių -graf:
- Burggraf – pilies valdytojas,
- Wildgraf – neapgyvendintų miškų teritorijos valdytojas.
- Markgraf – pasienio srities markos valdytojas.
Grafo titulą suteikdavo Šventosios Romos imperijos imperatorius. XVI a. grafo garbės titulas suteikiamas užsieniečiams bajorams.
Nuo 1919 m., panaikinus Vokietijos imperiją ir paskelbus respubliką, grafo titulas liko garbės titulu. Jis įrašomas jį turinčio asmens dokumentuose, o valstybės tarnautojai privalo kreiptis į asmenį nurodydami titulą.
Rusijoje
Grafo titulą Rusijoje įvedė Petras I. Pirmajam 1706 m. šis titulas suteiktas Šeremetjevui. XIX a. pabaigoje Rusijoje buvo apie 300 grafų giminių. Grafo titulą komunistinė Rusijos valdžia dekretu panaikino 1917 m. lapkričio 11 d.
Lietuvoje
Lietuvoje grafų titulus turėjo Radvilos, Tiškevičiai, Šilingai.