Liberalizmas

Liberalizmas (lot. libere ― „laisvas“) – tai sąvoka, apimanti kelias reikšmes. Tai – politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje.

Tarptautinių santykių paradigma, kai pripažįstama, kad valstybės nėra pagrindinės tarptautinių santykių veikėjos, o juose dalyvauja ir kiti veikėjai (pvz., nevyriausybinės organizacijos, teroristinės grupuotes).

Kita reikšmė: asmenų pažiūrų, nuostatų, bei poelgių toleravimas, nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne.

---

Žymiausi teorijos kūrėjai ir puoselėtojai:

• Adamas Smitas (Adam Smith, 1723-1790) ― anglas, įdėjęs reikšmingiausią indėlį konstruojant liberalizmo ekonominę programą XVIII. A. Smitas pagrindė savo pažiūras veikale „Tautų turtas“, kurioje aiškinama, jog vyriausybei nedera kištis į ūkio valdymą ir jos paskirtis, būtina užtikrinti laisvą rinkos funkcionavimą.
• Džeremis Bentamas (Jeremy Bentham, 1748-18-32) ― XIX a. šių liberalizmo pirmtakų siekėjas, filosofas, utilitarizmo teorijos kūrėjas.
• Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Mill, 1806-1873) ― savo veikaluose liberalizmo politinę doktriną išdėstė kaip vientisą logišką minčių seką nuo pagrindinės idėjos apie žmogaus laisvę ir tą reikalavimą atitinkančios valstybės ir santvarkos.

Esminiai liberalizmo pagrindai

Kiekvienas žmogus turi teisę į tris dalykus – gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jis gali daryti su jomis ką nori ir elgtis visiškai kaip nori, išskyrus, kai jo veiksmai suvaržo, panaikina ar kaip nors pakenkia kitų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, individas nevertina kitų gyvybės, laisvės ar nuosavybės ir yra vertas jas prarasti.

Iš esmės, liberalai prieštarauja ir centralizuotam valstybės valdymui bei įstatymams. Valstybė renka mokesčius ir taip iš žmogaus per prievartą atimama nuosavybė. Jei individas atsisako duoti pinigus, dažniausiai iš jo atimama laisvė. Mokesčiai, šiuo požiūriu, yra blogis.

Draudimai, kaip, pvz., draudimas vartoti narkotines medžiagas, privalomas mokymasis ir panašūs dalykai pažeidžia žmogaus laisvę, todėl jų taip pat neturėtų būti. Kiekvienas individas gali daryti ką nori, jei tai nepakenkia kitų individų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, kenkėjas privalo prisiimti atsakomybę.

Radikalūs liberalai (žr. anarchokapitalizmas) siūlo iki minimumo sumažinti valstybines institucijas arba jas iš viso panaikinti, viską turėtų reguliuoti laisva rinka.

NUOSTATAI: Jokie aktai negali būti teisėti, jei pažeidžia individo laisvę ar nuosavybę

Individų apsauga turi rūpintis valstybė

Valstybė gali pasitelkti policiją, kariuomenę ir ši galia gali būti naudojama tik žmonių laisvei ginti

Valdžia turi veikti kaip privati institucija

Valdžia negali asmens versti ka nors daryti, ar nedaryti

Valdžios pareigūnų veiksmai neturi būti savanaudiški ir nevaržomi įstatymų

Liberalizmo idėjos konstituciškai buvo įtvirtintos JAV Teisių bilyje, anglų „Habeas corpus act“ ir kituose svarbiuose to meto Europos dokumentuose.