Koloradas (upė JAV ir Meksikoje): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ištaisyta intakos Litl Koloradas pavadinimas; mineta upės sudaro dalį Navahų tautos ribos
prideta Pauelo tvenkinys irgi sudaro Navahų ribą
Eilutė 21: Eilutė 21:
Esama [[Nacionalinis parkas|nacionaliniai parkai]] ant Kolorados upės: [[Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas]] Arizonoje ir [[Kanjonų žemės nacionalinis parkas]] Jutoje kur Gryn Riveris įteka į Koloradą. Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas buvo pailgintas į rytus apįmpti Marmuro Kanjoną.
Esama [[Nacionalinis parkas|nacionaliniai parkai]] ant Kolorados upės: [[Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas]] Arizonoje ir [[Kanjonų žemės nacionalinis parkas]] Jutoje kur Gryn Riveris įteka į Koloradą. Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas buvo pailgintas į rytus apįmpti Marmuro Kanjoną.


Šiaurės Arizonoje ir pietų Jutoje, dalys Kolorado ir San Chuano upės sudaro šiaurėvakarų ribą [[Navahai|Navahų]] tautos žemės.
Šiaurės Arizonoje ir pietų Jutoje, dalys Kolorado ir San Chuano upių ir Pauelo tvenkinio sudaro šiaurėvakarų ribą [[Navahai|Navahų]] tautos žemės.


[[Vaizdas:Coloradorivermapnew.jpg|frame|center|Kolorado upės žemėlapis]]
[[Vaizdas:Coloradorivermapnew.jpg|frame|center|Kolorado upės žemėlapis]]

09:42, 21 lapkričio 2010 versija

Koloradas
Kolorado upė Didžiajame Kanjone
Kolorado upė Didžiajame Kanjone
Ilgis 2 330 km
Baseino plotas 629 100 km²
Vidutinis debitas 620 m³/s
Ištakos Uoliniai kalnai
Žiotys Kalifornijos įlanka
Šalys JAV, Meksika
Vikiteka Koloradas

Koloradas (angl. Colorado River, isp. Río Colorado, indėnų mochavių kalba: 'Aha Kwahwat) - upė Šiaurės Amerikoje, JAV ir Meksikoje. Prasideda Uoliniuose kalnuose, Kolorade, JAV. Teka į pietvakarius Kolorado, Jutos, ir Arizonos valstijomis, tada teka tarp Nevados ir Arizonos, tada tarp Kalifornijos ir Arizonos, tada teka Meksikoje tarp Žemutinės Kalifornijos ir Sonoros valstijos. Teka daugiausia pusdykumėmis ir dykumomis, kerta Kolorado plynaukštę ir sudaro gilius kanjonus, tarp jų ir garsųjį Didįjį kanjoną. Jo ilgis 446 km, gylis ~1800 m. Tekimo ilgis per Meksiką gana trumpas, apie 121 km. Įteka į Ramiojo vandenyno Kalifornijos įlankos šiaurinę galę; ten sudaro deltą.

Didžiausi intakai: Gryn Riveris (Green River = Žaliasia upė) (dešinysis), San Chuanas (San Juan River), Litl Koloradas (Little Colorado = Mažajis Koloradas), Hila (Gila) (kairieji).

Vidutinis debitas vidurupyje 508 m³/s, žiotyse - 5 m³/s. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui, ypač Kalifornijos Imperialo slėnyje. Pastatyta nemažai užtvankų per Kolorado upė. Žymus dideliai užtvankai su hidroelektrinėmis ir su tvenkiniais ezėrais yra Glen kanjono užtvanka Arizonoje prie Jutos ribą, kuris atlaiko Pauelo tvenkinį, ir Huverio užtvanka tarp Nevados ir Arizonos, kuris atlaiko ežėrą Midą. Toliau link žiotį, yra dar keleta užtvankų. Koloradas laivuojamas 228 km nuo žiočių[1].

Esama nacionaliniai parkai ant Kolorados upės: Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas Arizonoje ir Kanjonų žemės nacionalinis parkas Jutoje kur Gryn Riveris įteka į Koloradą. Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas buvo pailgintas į rytus apįmpti Marmuro Kanjoną.

Šiaurės Arizonoje ir pietų Jutoje, dalys Kolorado ir San Chuano upių ir Pauelo tvenkinio sudaro šiaurėvakarų ribą Navahų tautos žemės.

Kolorado upės žemėlapis

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 218