Koloradas (upė JAV ir Meksikoje): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

08:09, 21 lapkričio 2010 versija

Koloradas
Kolorado upė Didžiajame Kanjone
Ilgis	2 330 km
Baseino plotas	629 100 km²
Vidutinis debitas	620 m³/s
Ištakos	Uoliniai kalnai
Žiotys	Kalifornijos įlanka
Šalys	JAV, Meksika

Vikiteka	Koloradas

Koloradas (angl. Colorado River, isp. Río Colorado, indėnų mochavių kalba: 'Aha Kwahwat) - upė Šiaurės Amerikoje, JAV ir Meksikoje. Prasideda Uoliniuose kalnuose, Kolorade, JAV. Teka į pietvakarius Kolorado, Jutos, ir Arizonos valstijomis, tada teka tarp Nevados ir Arizonos, tada tarp Kalifornijos ir Arizonos, tada teka Meksikoje tarp Žemutinės Kalifornijos ir Sonoros valstijos. Teka daugiausia pusdykumėmis ir dykumomis, kerta Kolorado plynaukštę ir sudaro gilius kanjonus, tarp jų ir garsųjį Didįjį kanjoną. Jo ilgis 446 km, gylis ~1800 m. Tekimo ilgis per Meksiką gana trumpas. Įteka į Ramiojo vandenyno Kalifornijos įlankos šiaurinę galę; ten sudaro deltą.

Didžiausi intakai: Gryn Riveris (Green River = Žaliasia upė) (dešinysis), San Chuanas, Litl Rokas, Hila (kairieji).

Vidutinis debitas vidurupyje 508 m³/s, žiotyse - 5 m³/s. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui, ypač Kalifornijos Imperialo slėnyje. Pastatyta nemažai užtvankų per Kolorado upė. Žymus dideliai užtvankai su hidroelektrinėmis ir su tvenkiniais ezėrais yra Glen kanjono užtvanka Arizonoje prie Jutos ribą, kuris atlaiko Pauelo tvenkinį, ir Huverio užtvanka tarp Nevados ir Arizonos, kuris atlaiko ežėrą Midą. Toliau link žiotį, yra dar keleta užtvankų. Koloradas laivuojamas 228 km nuo žiočių^[1].

Esama nacionaliniai parkai ant Kolorados upės: Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas Arizonoje ir Kanjonų žemės nacionalinis parkas Jutoje kur Gryn Riveris įteka į Koloradą. Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas buvo pailgintas į rytus apįmpti Marmuro Kanjoną.

Šaltiniai

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 218

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 218

[1]

@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
 }}
-'''Koloradas''' ({{en|Colorado River}}, {{es|Río Colorado}}, indėnų [[mochavių kalba]]: ''<nowiki>'</nowiki>Aha Kwahwat'') - upė Šiaurės Amerikoje, [[JAV]] ir [[Meksika|Meksikoje]]. Prasideda [[Uoliniai kalnai|Uoliniuose kalnuose]]. Teka į pietvakarius [[Koloradas (valstija)|Kolorado]], [[Juta|Jutos]], [[Arizona|Arizonos]] ir [[Kalifornija|Kalifornijos]] valstijomis. Teka daugiausia pusdykumėmis ir dykumomis, kerta Kolorado plynaukštę ir sudaro gilius kanjonus, tarp jų ir garsųjį [[Didysis kanjonas|Didįjį kanjoną]]. Jo ilgis 446&nbsp;km, gylis ~1800 m. Įteka į Ramiojo vandenyno [[kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlanką]], sudaro [[upės delta|deltą]].
+'''Koloradas''' ({{en|Colorado River}}, {{es|Río Colorado}}, indėnų [[mochavių kalba]]: ''<nowiki>'</nowiki>Aha Kwahwat'') - upė Šiaurės Amerikoje, [[JAV]] ir [[Meksika|Meksikoje]]. Prasideda [[Uoliniai kalnai|Uoliniuose kalnuose]], [[Koloradas (valstija)|Kolorade]], JAV. Teka į pietvakarius [[Koloradas (valstija)|Kolorado]], [[Juta|Jutos]], ir [[Arizona|Arizonos]] valstijomis, tada teka tarp [[Nevada|Nevados]] ir Arizonos, tada tarp [[Kalifornija|Kalifornijos]] ir Arizonos, tada teka Meksikoje tarp [[Žemutinė Kalifornija|Žemutinės Kalifornijos]] ir [[Sonora|Sonoros]] valstijos.    Teka daugiausia pusdykumėmis ir [[Dykuma|dykumomis]], kerta Kolorado [[Plynaukštė|plynaukštę]] ir sudaro gilius [[Kanjonas|kanjonus]], tarp jų ir garsųjį [[Didysis kanjonas|Didįjį kanjoną]].  Jo ilgis 446&nbsp;km, gylis ~1800 m.  Tekimo ilgis per Meksiką gana trumpas.  Įteka į Ramiojo vandenyno [[kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlankos]] šiaurinę galę; ten sudaro [[upės delta|deltą]].
-Didžiausi intakai: [[Gryn Riveris]] (dešinysis), [[San Chuanas (Koloradas)|San Chuanas]], [[Litl Rokas (upė)|Litl Rokas]], [[Hila]] (kairieji).
+Didžiausi intakai: [[Gryn Riveris]] (''Green River'' = Žaliasia upė) (dešinysis), [[San Chuanas (Koloradas)|San Chuanas]], [[Litl Rokas (upė)|Litl Rokas]], [[Hila]] (kairieji).
-Vidutinis [[debitas]] vidurupyje 508 m³/s, žiotyse - 5 m³/s. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui, ypač Kalifornijos Imperialo slėnyje. Įrengti dideli [[Pauelo tvenkinys|Pauelo]] ir [[Huverio tvenkinys|Huverio tvenkiniai]] su hidroelektrinėmis. Koloradas laivuojamas 228&nbsp;km nuo žiočių<ref>{{GEC|218}}</ref>.
+Vidutinis [[debitas]] vidurupyje 508 m³/s, žiotyse - 5 m³/s. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui, ypač Kalifornijos Imperialo slėnyje. Pastatyta nemažai [[Užtvanka|užtvankų]] per Kolorado upė.  Žymus dideliai užtvankai su [[hidroelektrinė]]mis ir su [[Tvenkinys|tvenkiniais]] ezėrais yra [[Glen kanjono užtvanka]] Arizonoje prie Jutos ribą, kuris atlaiko [[Pauelo tvenkinys|Pauelo tvenkinį]], ir [[Huverio užtvanka]] tarp Nevados ir Arizonos, kuris atlaiko ežėrą [[Midas|Midą]].  Toliau link žiotį, yra dar keleta užtvankų.  Koloradas laivuojamas 228&nbsp;km nuo žiočių<ref>{{GEC|218}}</ref>.
+Esama [[Nacionalinis parkas|nacionaliniai parkai]] ant Kolorados upės: [[Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas]] Arizonoje ir [[Kanjonų žemės nacionalinis parkas]] Jutoje kur Gryn Riveris įteka į Koloradą.  Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas buvo pailgintas į rytus apįmpti Marmuro Kanjoną.
 == Šaltiniai ==