Ius soli: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:59, 20 lapkričio 2010 versija

Ius soli, gimimo vietos (valstybės) principas („saulės teisė“ lot. ius - teisė) - principas, kuriuo remdamasi, valstybė savo pilietybę suteikia visiems jos teritorijoje gimusiems vaikams.

Ryšys su kraujo teisės principu

Pilietybės priskyrimo taisyklių praktikoje yra du pagrindiniai variantai: pilietybės automatinis įgijimas gimimu (filiacija) ir natūralizacija.

Pilietybės įgijimas gimimu skaidomas į du tipus: pagal kraujo teisės (ius sanguinis) arba pagal ius soli principus. Vadovaujantis ius soli principu asmeniui pilietybė suteikiama būtent tos šalies, kurioje gimė. Šis principas yra plačiai naudojamas JAV. Asmuo, gimęs JAV teritorijoje, automatiškai tampa jos piliečiu neatsižvelgiant į tėvų pilietybę.

Pilietybės įgijimas pagal "ius soli" principą, turi privalumą pasiūlant narystę politinėje bendruomenėje, tiems, kurie tikėtina, jau gyvena joje. "Ius soli" principas numato būdą, kaip skatinti socialinę integraciją bei demokratinį teisėtumą ir sumažinti susirūpinimą dėl vidinės atskirties ir nesaugumo gyventi. "ius soli" suteikia galimybę imigrantų vaikams gauti pilietybę.

Platus "ius soli" nuostatų taikymas sukuria skirtingas galimybes ES pilietybei įgyti. Vaikai gimę šalyse, kuriose "ius soli" principas netaikomas, negali naudotis tomis pačiomis laisvo judėjimo ir ES teisinės apsaugos principais, kaip tie, kurie yra ES piliečiai, dėl jų gimimo "ius soli" šalies teritorijoje.

Praktika

"Ius soli" principo nuostatos buvo įvestos arba sustiprintos Vokietijoje (2000), Portugalijoje (2006), Liuksemburge (2009) ir Graikijoje (2010), o pašalintos Maltoje (1989) ir apribotos Airijoje (2004). Airija buvo paskutinė valstybė, taikiusi gryną "ius soli" pilietybės suteikimo principą. Tik keliose šalyse veikia saikingai liberali "ius soli" pilietybės politika. Šiuo metu ius soli ypač dažnai pasireiškia gana silpna forma. 1989-2010 m. laikotarpiu buvo nemažai pakeitimų Europos šalių pilietybės politikos nuostatose, susijusių su "ius soli" - dvylika išplėtimų ir septyni apribojimai. Nors reformos Portugalijoje, Liuksemburge ir Graikijoje įdiegė stiprias "ius soli" principo nuostatas, o silpnesnės įtrauktos Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Vokietijoje, kai kuriose kitose šalyse "ius soli" principo taikymas buvo apribotas ar dar labiau sąlygotas. Maltoje buvo visai pašalintas, o Airijoje paliktas reikalavimas, kad vienas iš tėvų per paskutiniosius keturis metus trejus būtų gyvenęs Airijoje. Mažesni apribojimai įtvirtinti Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Kitos šalys, kurios remiasi ius soli pilietybės principu: Antigva ir Barbuda, Argentina, Barbadosas, Belizas, Bolivija, Brazilija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Dominika, Dominikos Respublika, Ekvadoroas, Salvadoras, Fidžis, Grenada, Gvatemala, Gajana, Hondūras, Jamaika, Lesotas, Meksika, Nikaragva, Pakistanas, Panama, Paragvajus, Peru, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas, Urugvajus, Venesuela.

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
 == Praktika ==
-"Ius soli" principo nuostatos buvo įvestos arba sustiprintos Vokietijoje (2000), Portugalijoje (2006), Liuksemburge (2009) ir Graikijoje (2010), o pašalintas Maltoje (1989) ir iš dalies Airijoje (2004). Airija buvo paskutinė valstybė, taikiusi gryną "ius soli" pilietybės suteikimo principą.
+"Ius soli" principo nuostatos buvo įvestos arba sustiprintos Vokietijoje (2000), Portugalijoje (2006), Liuksemburge (2009) ir Graikijoje (2010), o pašalintos Maltoje (1989) ir apribotos Airijoje (2004). Airija buvo paskutinė valstybė, taikiusi gryną "ius soli" pilietybės suteikimo principą.
 Tik keliose šalyse veikia saikingai liberali "ius soli" pilietybės politika. Šiuo metu ius soli ypač dažnai pasireiškia gana silpna forma. 1989-2010  m. laikotarpiu buvo nemažai pakeitimų Europos šalių pilietybės politikos nuostatose, susijusių su "ius soli" - dvylika išplėtimų ir septyni apribojimai.
-Nors reformos Portugalijoje, Liuksemburge ir Graikijoje įdiegė stiprias ius soli principo nuostatas, o silpnesnės įtrauktos Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Vokietijoje, kai kuriose kitose šalyse "ius soli" principo taikymas buvo apribotas ar dar labiau  sąlygotas. Maltoje buvo visai pašalintas, o Airijoje paliktas reikalavimas, kad vienas iš tėvų  iš paskutiniųjų keturių metų, trejus būtų gyvenęs Airijoje. Mažesni apribojimai įtvirtinti Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
+Nors reformos Portugalijoje, Liuksemburge ir Graikijoje įdiegė stiprias "ius soli" principo nuostatas, o silpnesnės įtrauktos Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Vokietijoje, kai kuriose kitose šalyse "ius soli" principo taikymas buvo apribotas ar dar labiau  sąlygotas. Maltoje buvo visai pašalintas, o Airijoje paliktas reikalavimas, kad vienas iš tėvų per paskutiniosius keturis metus trejus būtų gyvenęs Airijoje. Mažesni apribojimai įtvirtinti Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
 Kitos šalys, kurios remiasi ''ius soli'' pilietybės principu: Antigva ir Barbuda, [[Argentina]], Barbadosas, Belizas, Bolivija, [[Brazilija]], [[Kanada]], Čilė, [[Kolumbija]], Dominika, Dominikos Respublika, Ekvadoroas, Salvadoras, Fidžis, Grenada, Gvatemala, Gajana, Hondūras, Jamaika, Lesotas, [[Meksika]], Nikaragva, [[Pakistanas]], Panama, Paragvajus, Peru, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas, [[Urugvajus]], [[Venesuela]].