Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Alytus)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dziugreb (aptarimas | indėlis)
Eilutė 174: Eilutė 174:


== Susisiekimas ==
== Susisiekimas ==
{{glžk|[[Balkūnai]]|Alytus|—}}
{{glžk|[[Šeštokai]]|Alytus|—}}

== Savivaldybė ==
== Savivaldybė ==
[[Vaizdas:Alytauspanorama.jpg|thumb|240px|left|Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai]]
[[Vaizdas:Alytauspanorama.jpg|thumb|240px|left|Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai]]

09:35, 16 lapkričio 2010 versija

Alytus
            
Alytus
Alytus
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Alytus)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus miesto savivaldybė Alytaus miesto savivaldybė
Gyventojų (2010) 66 828
Plotas 48 km²
Tankumas (2010) 1 392 žm./km²
Pašto kodas centrinis LT-62001
Tinklalapis www.alytus.lt
Vikiteka Alytus
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Alytùs
Kilmininkas: Alytaũs
Naudininkas: Alỹtui
Galininkas: Alỹtų
Įnagininkas: Alytumì
Vietininkas: Alytujè

Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, kairiajame – Alytus II. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante.

Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai (architektas A. Kulvietis), valstybiniai vaikų globos namai, 3 pašto poskyriai (centrinis LT-62001).

Alytuje II yra miesto centras, telkšo Dailidės ežeras, yra miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, Jaunimo parkas.

Alytuje I yra žydų kapinės, Šv. Liudviko bažnyčia, pietuose stūkso Alytaus piliakalnis ir teka Alytupis. Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, Likiškiuose.

Istorija

Dailidės ežeras miesto parke

Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu čia stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, Užnemunėje auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.

XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš Trakų ir Merkinės Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešniakrantis Alytus. 1795 m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 18151915 m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.

1915 m., kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai.

Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po 1963 m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. 1977 m. Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. ? Trakų kunigaikštystė
14131565 m. ? Trakų vaivadija
15651775 m. Alytaus valsčiaus centras Alytaus apskrities centras
17951801 m. Trakų apskritis
1801 m. Alytaus apskrities centras
18011915 m. Trakų apskritis (Alytus I)
Kalvarijos apskritis (Alytus II)
Vilniaus gubernija (Alytus I)
Suvalkų gubernija (Alytus II)
19151917 m. Alytaus apskrities centras (Alytus II)
Alytaus-Merkinės apskrities centras (Alytus I)
19171950 m. Alytaus apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Alytaus apylinkės centras Alytaus rajono centras Kauno sritis
19531977 m.
19771995 m. Alytaus apylinkės centras respublikinio pavaldumo miestas, Alytaus rajono centras
19952009 m. Alytaus seniūnijos centras Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybės centras Alytaus apskritis
nuo 2009 m.


Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.

Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.
1823 m. 1827 m. 1886 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
600 289
(Alytus I)
1 769
926 (Alytus I)
843 (Alytus II)
3 445
1 435 (Alytus I)
2 010 (Alytus II)
6 322 7 124 9 207
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. - -
12 300 28 165 55 509 73 015 71 491 - -


Mieste gyvena 94,7 % lietuvių, 2,8 % rusų.

Garbės piliečiai

Žymūs žmonės

Kultūra

Alytus žiemą
Alytaus arena
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas Antanui Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, Antano Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, N. Nasvytis, K. Musteikis ir kiti).

Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.

Kulto statiniai

Alytuje yra keturios bažnyčios:

  • Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
  • Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
  • Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 m. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
  • Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

Mieste yra Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti stačiatikiams.

Muziejai

  • Alytaus Julijos Baranauskienės tautodailės muziejus
  • Alytaus kraštotyros muziejus
  • A. Jonyno memorialinis muziejus
  • A. Matučio vaikų literatūros muziejus
  • A. Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos istorijos muziejus
  • Mūsų tautos istorinės atminties muziejus
  • Policijos muziejus

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Pramonė

Alytuje pagaminama 4,6 % visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“.

Sportas

Geografija

Kraštinės koordinatės

  54° 26′ 30″  
23° 57′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 06′ 00″
  54° 21′ 50″  

Susisiekimas

Geležinkelio ruožas

Alytus


Savivaldybė

Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai
Alytus
Žemėlapis
ValstybėLietuva
ApskritisAlytaus apskritis
MiestaiAlytus
Gyventojų (2009)74260 (9)
Gyventojų tankumas1547,8 žm./km² (4)
Plotas48 km² (60)
MerasČeslovas Daugėla (2007–2010)
[{{{svetainė}}}]

Sovietmečiu Alytus buvo respublikinio pavaldumo miestas. Nuo 1995 m. turi atskiros savivaldybės statusą Alytaus apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1979 20 45.509 Alytus
1983 28 54.000 Alytus
1984 32 63.500 Alytus
1989 34 73.015 Alytus
2001 40 71.491 Alytus
2005 45 74.900 7 rajonai Alytus
2007 46 73.115 8 rajonai Alytus
2009 48 74.260 8 rajonai Alytus

Mikrorajonai

Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs Olborgo įsipareigojimus.

Miestų partnerystė

Šablonas:Alytaus apskritis

Literatūra

  • Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje (sud. Regina Žepkaitė). - Vilnius: Eugrimas, 2004. - 187 p.: iliustr. - ISBN 9955-501-66-9

Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Alytus