Kirgizija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kirgizija arba Kirgizstanas (kirg. Кыргызстан), oficialiai - Kirgizijos Respublika (kirg. Кыргыз Республикасы) – valstybė vidurinėje Azijoje, buvusi Tarybų Sąjungos respublika, dabar priklausanti Nepriklausomų Valstybių Sandraugai. Tai priėjimo prie jūros neturinti valstybė, kuri šiaurėje ribojasi su Kazachstanu, vakaruose su Uzbekistanu, pietvakariuose su Tadžikistanu ir pietryčiuose su Kinija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos istorija

Kalnuota krašto geografija ir atokumas nuo didžiųjų pasaulio civilizacijų nulėmė palyginus vėlyvą jo įsitraukimą į pasaulio istoriją. Pirmieji valstybiniai dariniai dabartinėje Kirgizijos teritorijoje atsirado II a. pr. m. e., kadangi pietiniai žemdirbių gyvenami rajonai sutapo su Ferganos slėniu. Erų sandūroje susiformavus Šilko keliui, svarbi jo atkarpa ėjo per dabartinę Kirgiziją, čia maišėsi Kinijos, Indijos ir Persijos kultūros. Svarbiausias prekybinis miestas buvo Ošas.

Nuo I a. Kirgizijos teritorija buvo veikiama šiauriau gyvenusių klajoklių migracijų. Hegemoniją joje įgijo šiongnu, eftalitai, tiurkai (pastarojo sostinė buvo Kirgizijos teritorijoje). VII a. žlugus Vakarų Tiurkų kaganatui, į teritoriją migravo karlukai, apie X a. susikūrė Karachanidų federacija. Tuo metu į kraštą atėjo islamas, o senieji vietos gyventojai (greičiausiai indoeuropiečiai) buvo tiurkizuoti. XII a. Karachanidus pakeitė Karakitajai.

Tuo metu kirgizų protėviai (Jenisejaus kirgizai), kurie greičiausiai buvo maišytos mongolų ir kipčiakų kilmės, iki X a. gyveno dabartiniame Tuvos regione ir valdė didžiulį Kirgizų kaganatą. Konsoliduojantis Mongolų imperijai, kirgizai migravo į pietus, į dabartinės Kirgizijos teritoriją. Kaip atskira etninė grupė susiformavo apie XV a.

Kirgizijos teritorija nuo 1219 m. priklausė Mongolų imperijai, tuo metu valdomai Čingischano. Po šio mirties išliko mongolų įtakoje: ją valdė Čiagatajaus ulusas, Šeibanidai, džungarai. XVIII a. buvo užkariauta Kinijos Čingų dinastijos. XIX a. pradžioje pietinę Kirgiziją kontroliavo Kokando chanatas.

Antroje XIX a. pusėje teritoriją pamažu užkariavo Rusijos imperija. Rusijos dominavimas Kirgizijoje truko nuo 1876 m. iki Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m.

1991 m. rugpjūčio 31 d. Kirgizija paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Askar Akayev, kuris nuo 1990 m. buvo Kirgizijos TSR prezidentas. Per neramumus, kurių padarinys buvo „Tulpių revoliucija“, per 2005 m. vasario mėnesio parlamento rinkimus jis buvo nuverstas. Naujuoju prezidentu tapo buvęs ministras pirmininkas Kurmambekas Bakijevas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos politinė sistema

Kirgizija yra prezidentinė respublika. Valdymas demokratinis. Prezidentas gali paleisti parlamentą, taip pat paskirti ministrą pirmininką, ministrus, teisėjus bei sričių vadovus. Vykdomoji valdžia susideda iš ministrų kabineto, ministerijų ir valstybės komitetų, sričių ir apylinkių administracijos. Šalis nuo 1991 metų priklauso Nepriklausomų Valstybių Sandraugai.

2010 m. balandžio mėn. kilo neramumai. Protestuotojai šturmavo šalies prezidentūrą bei užėmė valstybinės televizijos bei radijo būstinę. Per riaušes Biškeke 47 žmonės žuvo, apie 200 buvo sužeista. Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas balandžio 7 d. išskrido iš "Manaso" oro uosto Biškeke. Vykdomojo komiteto vadovė - Roza Otunbajeva^[1]. 2010 m. liepos 3 d. Roza Otunbajeva buvo prisaikdinta šalies prezidente. Ji tapo pirmaja moterimi šiame poste nepriklausomos valstybės istorijoje.^[2]

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos sritys

Kirgizistanas yra suskirstytas į 7 sritis ir nė vienai sričiai nepriklausantį Biškeko miestą. Sritys dar padalintos į 40 rajonų. Rajonai savo ruožtu skirstomi į 473 apylinkes ir 22 miestus. Biškekas yra padalintas į 4 rajonus.

Kirgizijos sritys:

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos geografija

Kirgizistanas yra Tian Šanio kalnuose, daugiau kaip pusė teritorijos yra 2500 m virš jūros lygio ar aukščiau. Aukščiausias šalies taškas – Pergalės viršukalnė (kirg. Жеңиш чокусу) 7 439 m virš jūros lygio. Žemiausias šalies taškas yra 132 m virš jūros lygio esanti Karadarja upė. Gyventojai susitelkę Čiui slėnyje šiaurėje ir Ferganos slėnyje pietuose, taip pat šiek tiek mažiau gyvena kalnų slėniuose, pvz., aplink didelį Isyk Kulio ežerą. Šalies pietus sudaro Alajaus kalnų grandinė. Svarbiausios upės – Narynas, Ču ir Talasas.

Iki 1 500 m vyrauja stepės, kurios daug kur yra dirbtinai drėkinamos. Nuo 1500 m vyrauja pievos ir ganyklos, besidriekiančios iki sniegingų vietų. Miškai paplite 1 500-4 000 m aukštyje virš jūros lygio. Šalyje auga apie 120 medžių ir krūmų rūšių. Tik 4 % Kirgizijos teritorijos yra miškinga, Kirgizija yra viena iš rečiausiai miškingų Azijos šalių.

Kirgizija neturi priėjimo prie jūros. Šiaurėje šalis ribojasi su Kazachstanu (1 051 km), vakaruose su Uzbekistanu (1 099 km), pietvakariuose su Tadžikistanu (870 km) ir pietryčiuose su Kinija (858 km).

Augalai ir gyvūnai

Nors Kirgizijos miškingumas nedidelis, joje yra didžiausi riešutmedžio miškai pasaulyje. Miškuose gyvena elniai, lokiai, kiaunės, šernai, vilkai ir lūšys. Aukštumose sutinkami labai reti irbiai ir kalniniai avinai. Pastaruoju metu irbių populiacija sumažėjo dėl masinio brakonieriavimo. Retų rūšių gyvūnų medžioklė ir prekyba apribota. Švilpikai yra plačiai paplitę aukštose pievuose, taip pat didėja vilkų populiacija miškuose.

Šalyje gyvena daugiausia plėšriųjų paukščių, tokių kaip juodasis peslys, palšasis grifas ir kitos įvairios erelių ir sakalų rūšys. Vasarą šalyje dažnai sutinkamas bitininkas. Paukščių migracija vyksta tiek horizontalia kryptimi (iš šiaurės į pietus), tiek vertikaliai (iš kalnų žemyn arba aukštyn).

Klimatas

Kirgizijos klimatui būdingas sausas žemyninis klimatas su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. Šalies pietuose vasarą temperatūra siekia apie +45° C, o žiemą gali nukristi iki -18° C.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos ekonomika

Kirgizijoje auginamos ožkos, avys, galvijai, žirgai. Apie 80 % žemių šalyje drėkinamos. Auginama medvilnė, bulvės, cukriniai runkeliai, tabakas, daržovės, vaisiai, vynuogės. Kirgizai nuo seno garsėjo medžio drožinėjimu, kilimų pynimu ir papuošalų gamyba.

Kirgizijoje gausu stibio, aukso, molibdeno, alavo, anglies, volframo, gyvsidabrio, urano, naftos ir gamtinių dujų. Kirgizijos pramonė apdirba maisto produktus, cukrų, yra spalvotosios metalurgijos, tekstilės pramonė, gaminamos žemės ūkio mašinos, statybinės medžiagos, baldai.

Kirgizija eksportuoja medvilnę, vilną, mėsą, tabaką, auksą, plieną, uraną, gyvsidabrį, įvairius mechanizmus. Pagrindiniai importo produktai yra grūdai, mediena, juodieji metalai, kuras. Pagrindiniai mainų partneriai – buvusios TSRS šalys ir Kinija.

Griežta valiutos politika sumažino infliaciją nuo 700 % (1993 m.) ir 200 % (1994 m.) iki 4 % 2006 metais. Vis dėlto skurdas nesumažėjo. Pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą, 41 % gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.^[3] 2008 m. infliacija padidėjo iki 25 %.^[4]

Paslaugų sektorius

35 % šalies rinkos sudaro paslaugų sektorius, kuris jau kuris laikas sudaro vis didesnį šalies BVP nei dominuojantis žemės ūkis. Kirgizijos ekonomikos liberalizavimo padarinys – susikūrusi nepriklausoma mažmeninės ir maisto prekybos pramonė. Patraukli turistams Kirgizijos gamta turi turizmo potencialą, vis dėlto reikia išvystyti atitinkamą infrastruktūrą. Turizmas yra labai ribotas. Kasmet Kirgiziją aplanko maždaug 400 000 lankytojų iš buvusių tarybinių respublikų.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos gyventojai

2009 m. Kirgizijoje gyveno maždaug 5,4 milijonai žmonių.^[5] Iš jų 29,7 % buvo jaunesni nei 15 m. ir 5,8 % buvo vyresni nei 65 m. Kaip rodo 2009 m. apskaičiavimai, vidutinė gyvenimo trukmė Kirgizijoje yra 69,43 m. 98,7 % gyventojų raštingi. 2008 m. duomenimis, tik 36 % populiacijos gyvena miestuose, bet šalyje vyksta gana sparti urbanizacija.^[5]

Kirgizija yra viena iš dviejų nuo Tarybų Sąjungos atsiskyrusių vidurio Azijos valstybių, rusų kalbą palikusių valstybine. Tiesa, toks pat statusas buvo suteiktas ir kirgizų kalbai. Rusų kalbą supranta daugelis šalies gyventojų, išskyrus kelis atokius kalnuotus regionus.

Maždaug 75 % gyventojų yra musulmonai (beveik visi sunitai), o likę daugiausia stačiatikiai.^[5] Stačiatikybę praktikuoja daugiausiai rusai ir ukrainiečiai. Kirgizija neturi valstybinės religijos, bet islamo įtaka politikoje nuolat auga. Nors didelė dalis islamo kasdien nepraktikuoja, pastaruoju metu šalis tampa labiau religinga.^[6]

Etninė sudėtis

Didžiausia etninė grupė šalyje yra kirgizai, priklausantys tiurkų tautų grupei. 2007 m. duomenimis, jie sudaro 69 % Kirgizijos gyventojų. Kitos didesnės etninės grupės yra daugiausiai šalies pietuose gyvenantys uzbekai (14,5 %) ir Kirgizijos šiaurėje susitelkę rusai (9 %). Taip pat valstybėje yra totorių (1,9 %), uigūrų (1,1 %), tadžikų (1,1 %), kazachų (0,7 %), ukrainiečių (0,5 %) ir kitų etninių mažumų (1,7 %). Kirgizijos etninė sudėtis gana smarkiai pasikeitė po nepriklausomybės paskelbimo: 1979 m. etniniai kirgizai sudarė apie 50 % šalies populiacijos, o 2007 m. - beveik 70 %.^[7]^[8]

Anksčiau kirgizai buvo pusiau klajokliai, užsiiminėjo gyvulininkyste ir gyveno jurtose. Dabar gyvulininkyste užsiiminėjančios šeimos panašiai gyvena vasaromis, kai gano gyvulius aukštumose.

Miestai

Didžiausias šalies miestas yra sostinė Biškekas, kuriame gyvena apie 900 tūkst. žmonių. Kitas didelis miestas, turintis daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, yra Ošas. 10 didžiausiu Kirgizijos miestų:

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos kultūra

Svarbią vietą Kirgizijos kultūroje užima arklių veisimas ir jurtos. Jurtos svarbą galima nesunkiai pastebėti tame, kad Kirgizijos vėliavoje pavaizduotos saulės centre yra stilizuotas auksinis kirgizų jurtą vainikuojantis tundukas. Egzistuoja ilgos veltinio ir odos perdirbimo tradicijos.

Literatūra

Svarbiausias senosios kirgizų literatūros kūrinys yra Kirgizų epas Manas, kuris yra žymiai ilgsnis, nei Odisėja. Šis epas buvo perduodamas iš kartos į kartą, žodinės tradicijos formuotas apie 1000 metų. Jis apdainuoja mitologinį herojų Maną ir jo bendražygius, kurie X a. kovojo prieš uigūrus, kad išsaugotų kirgizų laisvę.

Žymiausias moderniosios kirgizų literatūros atstovas buvo Čingizas Aitmatovas, rašęs rusų ir kirgizų kalbomis.

Žiniasklaida

Visoje šalyje leidžiami 4 dienraščiai. 1000-iui gyventojų tenka 27 skaitytojai.^[9] 2008 m. 14,1 % gyventojų, turėjo priėjimą prie interneto; plačiajuosčio interneto įvertinimo difuzija buvo 0,05 %.^[10]

Kita informacija

Šaltiniai

Vikiteka: Kirgizija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Kirgizija

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šablonas:Link GA

[1] Po neramumų Biškeke - žinios apie Kirgizijos prezidento pabėgimą ir šimtą žuvusių žmonių (papildyta 19 val. 22 min., video, nuotraukos) ("RIA Novosti", ITAR-TASS, AP, AFP, „Interfax“, BNS, ELTA ir lrytas.lt inf., 2010-04-07 19:23)

[2] ttp://news.bbc.co.uk/2/hi/world/asia_pacific/10497530.stm

[3] Die GTZ in Kirgisistan

[4] Zentralasien-Analysen Nr. 14 vom 27. Februar 2009.

[CIA-5] 5,0 ^5,1 ^5,2 CŽV faktų knyga: Kirgizija

[autogenerated1-6] EurasiaNet Civil Society - Kyrgyzstan: Time to Ponder a Federal System - Ex-President's Daughter

[ethnic-7] Ethnic composition of the population in Kyrgyzstan 1999-2007.

[census-8] 1999 surašymas (rusiškai)

[9] ttp://dev.prenhall.com/divisions/hss/worldreference/KG/media.html

[10] ttp://www.itu.int/ITU-D/icteye/DisplayCountry.aspx?countryId=280

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

@@ Eilutė 256: / Eilutė 256: @@
 [[haw:Kaikikana]]
 [[he:קירגיזסטן]]
+[[hi:किर्गिज़स्तान]]
-[[hi:किऱ्गिजस्तान]]
 [[hif:Kyrgyzstan]]
 [[hr:Kirgistan]]

Didžiausi Kirgizijos miestai
Tokmokas Karakolas	Vieta	Miestas	Sritis	Miesto populiacija	Biškekas Ošas
	1	Biškekas	Biškekas	945 892
	2	Ošas	Ošas	239 468
	3	Džalal Abadas	Džalal Abado sritis	79 583
	4	Karakolas	Isyk Kulio sritis	68 602
	5	Tokmokas	Ču sritis	60 053
	6	Karabalta	Ošo sritis	54 532
	7	Balykčis	Isyk Kulio sritis	44 093
	8	Uzgenas	Ošo sritis	39 888
	9	Narynas	Naryno sritis	39 076
	10	Talasas	Talaso sritis	27 654
	Šaltinis: Kyrgyzstan: largest cities and towns and statistics of their population