Bangladešas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: si:බංගලාදේශය
LA2-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: tl:Bangglades
Eilutė 328: Eilutė 328:
[[th:ประเทศบังกลาเทศ]]
[[th:ประเทศบังกลาเทศ]]
[[tk:Bangladeş]]
[[tk:Bangladeş]]
[[tl:Bangladesh]]
[[tl:Bangglades]]
[[tr:Bangladeş]]
[[tr:Bangladeş]]
[[tt:Бангладеш]]
[[tt:Бангладеш]]

17:30, 13 lapkričio 2010 versija

Bangladešo vėliava Bangladešo herbas
Vėliava Herbas

Bangladešas žemėlapyje
Valstybinė kalba bengalų
Sostinė Daka
Didžiausias miestas Daka
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • -
 • -
 
Zillur Rahman
-
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
144 000 km2 (92)
7 %
Gyventojų
 • 2006 liepa (progn.)
 • Tankis
 
147 365 352 (7)
1023,37 žm./km2 (6)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2006 (progn.)
330,80 mlrd. $ (29)
2 200 $ (142)
Valiuta Taka (BDT)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +6
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Pakistano
1971 m. kovo 26 d.
Interneto kodas .bd
Šalies tel. kodas 880

Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai: Bengalijos istorija (iki 1947 m.), Bangladešo istorija (nuo 1947 m.)

Bengalijos istorija
Magadha
Gauda, Vanga, Suhma, Pundra, Samatata, Harikela, Tamralipta
Šašankų dinastija > Matsyanyai
Pala imperija
Sena dinastija > Deva dinastija
Delio sultonatas
Bengalijos sultonatas:
Iljų dinastija > Ganeša dinastija > Habši dinastija > Husain Šahi dinastija
Suri dinastija
Muhamad Šahi > Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas

Bangladešas - 1947 m. politiškai atskirta istorinio Bengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.

Šis regionas - vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.

Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.

Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757 m. - 1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.

Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis. Induistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija, o rytinė musulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau - Bangladešu).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Bangladešo administracinis suskirstymas.
Bangladešo provincijos

Bangladešas skirstomas į 7 administracinius vienetus - sritis, kurios pavadintos nuo jų administracinio centro (skliaustuose bengališkas pavadinimas ir administracinis centras): Barisalo sritis (বরিশাল) (Barisalas), Čitagongo sritis (চট্টগ্রাম) (Čitagongas), Dakos sritis (ঢাকা) (Daka), Khulnos sritis (খুলনা) (Khulna), Radžšahio sritis (রাজশাহী) (Radžšahis), Silhato sritis (সিলেট) (Silhatas) ir Rangpuro sritis (রংপুর) (Rangpuras). Sritys smulkiau skirstomos į rajonus (zila). Bangladeše yra 64 rajonai, kurie smulkiau skirstomi į parajonius (upazila arba thana).[1]

Geografija

Bangladešo reljefo nuotrauka iš kosmoso

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo geografija

Bangladešas yra Gango-Bramaputros deltoje, kurioje susijungia Gangas, Bramaputra ir Megna. Šių upių potvynių metu sunešto dirvožemio (aliuvio) lygumos vienos derlingiausių pasaulyje.

Didžiuma Bangladešo teritorijos yra iki 10 metrų virš jūros lygio, ir manoma, kad pastarajam pakilus 1 metru, 10 % žemės būtų pastoviai užtvindyta.

Aukščiausias Bangladešo taškas – 1052 m, Mowdok kalnyne šalies pietryčiuose, Chittagong kalvų ruože (Chittagong Hill Tracts).

Pakrantėse vyrauja pelkėtos džiunglės – Sundarbans mangrovių miškas yra didžiausias pasaulyje su labai įvairia flora bei fauna, įskaitant ir Bengalijos tigrą.

Bangladešo klimatas tropinis su švelniomis žiemomis (spalio – kovo mėn.), karštomis, drėgnomis vasaromis (kovo – birželio mėn.) bei musoniniu sezonu nuo birželio iki spalio, kurio metu iškrenta didžioji dalis šalies metinių kritulių. Gamtos pavojai – potvyniai, potvynių bangos, tropiniai ciklonai, tornadai vyksta beveik kasmet, pridarydami daug žalos tankiai apgyvendintos šalies infrastruktūrai bei ekonomikai.

120 km ilgio Cox's Bazar paplūdimys į pietus nuo Chittagong miesto, yra ilgiausias nenutrūkstantis pasaulio pajūrys.

Ekonomika

Du trečdaliai šalies gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje.

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo ekonomika

Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Auginami ryžiai, džiutas, arbata, kviečiai, cukranendrė, tabakas. Bangladešas yra didžiausias džiuto augintojas pasaulyje. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Bangladešas daugiausia išgauna gamtinių dujų ir nedaug naftos, anglies ir urano. Gaminama apranga, produktai iš džiuto, trąšos, arbata.

Eksportuojama arbata, oda, žuvis, krevetės, džiutas. Importuojami chemikalai, geležis ir plienas, tekstilės, maisto, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Vakarų Europa, JAV, Kinija, Indija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo demografija

2005 - 2007 m. skirtingi Bangladešo populiacijos apskaičiavimai svyruoja nuo 142 iki 159 milijonų. Pagal šiuos duomenis, tai yra septinta valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje, nors pagal plotą ji užima tik 94 vietą. Neskaitant nykštukinių ir vieno miesto valstybių, Bangladešas yra tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje.[2] Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose Bangladešo populiacija augo griečiau negu bet kurios kitos valstybės ir padidėjo nuo 50 milijonų iki 90 milijonų. Iš dalies dėl kontracepcijos reklamavimo, devintajame dešimtmetyje gyventojų skaičiaus augimas sulėtėjo. Anot 2009 m. duomenų, šalis per metus paauga maždaug 1,3 %. Augimą lėtina nemaža emigracija.[1] Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra, palyginti, maža - 60,25 metų. Pasak 2009 m. duomenų, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 34,6 % šalies populiacijos, o 65 m. ir vyresni - 4 %. [1]

Pasiskirstymas pagal religiją
Religija Procentas
Musulmonai
  
89.7 %
Hinduistai
  
9.2 %
Budistai
  
0.7 %
Krikščionys
  
0.3 %
Animistai
  
0.1 %

Maždaug 89,7 % šalies gyventojų yra musulmonai, 9,2 % - hinduistai, 0,7 % - budistai, 0,3 % - krikščionys (daugiausiai Romos katalikai), 0,1 % - animistai.[3] Apie 96 % musulmonų sudaro sunitai, o likę yra daugiausiai šiitai. Šiitais yra daugelis etninių biharių. Nors islamas yra valstybinė Bangladešo religija, konstitucija leidžia praktikuoti ir kitas religijas.[4] Ateistų šalyje yra labai mažai.[5]

Bangladešo lingvistinis žemėlapis

98 % Bangladešo populiacijos sudaro bengalai, o likę yra daugiausiai bihariai imigrantai ir vietinių genčių atstovai. Oficiali ir plačiausiai naudojama kalba Bangladeše yra bengalų.[1] Anglų kalba yra paplitusi tarp vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovų[6] bei aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Gentinė populiacija sudaro šiek tiek daugiau nei 1 %, ir ji koncentruojasi retai gyvenamuose rytiniuose, šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose šalies rajonuose. Vakaruose esančiose Čitagongo kalvose gyvena etninės grupės čakmai, arakaniečiai, mjanmai (magh), činai, tiperai, mru, mizo, silheti, bišnuprija ir kt. Šiaurėje, prie Meghalaja valstijos sienos gyvena garai, o šiaurės rytuose - santaliai, mundariai, radžbanšiai ir kt.

Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 metų raštingumas yra 47,9 % (vyrų - 54 %, moterų - 41,4 %). 15 - 24 metų žmonių raštingumas yra kiek didesnis - apie 72 %.[7] Raštingumą didina daugybė šalyje veikiančių ir veikusių programų, iš kurių, ko gero, sėkmingiausia yra 1993 m. pradėta „Maistas už mokslą“ (angl. Food for education) programa.


Miestai pagal gyventojų skaičių
Miestas Sritis Populiacija Miestas Sritis Populiacija

Dhaka
Daka

1 Daka Daka 10 468 510 7 Maimansinghas Daka 388 598
2 Čitagongas Čitagongas 3 761 337 8 Komila Čitagongas 337 854
3 Narajangandžas Daka 1 448 975 9 Rangpuras Rangpuras 323 001
4 Khulna Khulna 1 406 963 10 Barisalas Barisalas 267 423
5 Radžšahis Radžšahis 791 051 11 Bogora Radžšahis 254 635
6 Silhatas Silhatas 445 798 12 Jesoras Khulna 255 716
2009 m. apskaičiavimai[8]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo kultūra

Sportas

Nei vienas šalies sportininkas nėra įveikęs jokios sporto šakos olimpinio normatyvo. Olimpinėse žaidynėse šalies atstovai nuo 1984 m. pasirodo dėl specialių papildomų vietų varžybose.[9] Bangladešas yra daugiausiai turinti gyventojų šalis, kuri niekad nelaimėjo olimpinio medalio.

Šventės

  • Nacionalinė šventė: kovo 26 – Nepriklausomybės ir Nacionalinė diena.

Kita informacija

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 CŽV faktų knyga: Bangladešas
  2. „Countries of the World (by highest population density)“. WorldAtlus.com. 2006. Nuoroda tikrinta 2007-11-30. {{cite web}}: Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)
  3. Bangladesh Bureau of Educational Information and Statistics
  4. http://www.pmo.gov.bd/constitution/part1.htm#2A.
  5. Bangladesh
  6. S. M. Mehdi Hasan, Condition of English in Bangladesh: Second Language or Foreign Language. Retrieved July 17, 2007.
  7. http://www.unicef.org/infobycountry/bangladesh_bangladesh_statistics.html
  8. World Gazetteer:Bangladesh
  9. english.cri.cn

Nuorodos



Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Bangladešas

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA