Balis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S replace COA with the superseeding file |
S robotas Keičiama: tl:Bali, Indonesya; smulkūs taisymai |
||
Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
| Miestai = |
| Miestai = |
||
| Žemėlapis = Malaju salyno regionai.png |
| Žemėlapis = Malaju salyno regionai.png |
||
| Sąrašas = [[Malajų valstybės|Malajai]], [[Javiečių valstybės|Javiečiai]], [[Sundų valstybės|Sundai]], [[Ačehas]], [[Lampongai]], [[Minangkabau]], [[Balis]], [[Brunėjaus istorija|Brunėjus]], [[Kalimantano istorija|Kalimantanas]], [[Gova]], [[Molukų istorija|Molukai]], [[Filipinų istorija|Filipinai]]<br>''[[batakai]], [[dajakai]], [[papuasai]]'' |
| Sąrašas = [[Malajų valstybės|Malajai]], [[Javiečių valstybės|Javiečiai]], [[Sundų valstybės|Sundai]], [[Ačehas]], [[Lampongai]], [[Minangkabau]], [[Balis]], [[Brunėjaus istorija|Brunėjus]], [[Kalimantano istorija|Kalimantanas]], [[Gova]], [[Molukų istorija|Molukai]], [[Filipinų istorija|Filipinai]]<br />''[[batakai]], [[dajakai]], [[papuasai]]'' |
||
}} |
}} |
||
Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą. |
Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą. |
||
Eilutė 145: | Eilutė 145: | ||
[[te:బాలి]] |
[[te:బాలి]] |
||
[[th:จังหวัดบาหลี]] |
[[th:จังหวัดบาหลี]] |
||
[[tl:Bali, |
[[tl:Bali, Indonesya]] |
||
[[tr:Bali]] |
[[tr:Bali]] |
||
[[uk:Балі (острів)]] |
[[uk:Балі (острів)]] |
11:15, 13 lapkričio 2010 versija
Šablonas:Infobox Provinces of Indonesia
Balis – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras.
Geografija
Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, paskutinį kartą aktyvus 1963). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.
Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.
Salas supa koraliniai rifai.
Klimatas karštas, vasaros lietingos.
Ekonomika
Derlingose, vulkaninėse uolienose, pritaikius dirbtinį drėkinimą gerai auga ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Svarbus turizmo vaidmuo.
Istorija
Malajų salyno regionai Balis | |
---|---|
Šalis | Indonezija |
Tautos | baliečiai |
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai |
Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą.
Ankstyvosios valstybės
Žmonės į Balio salą atkeliavo iš Azijos žemyno, spėjama, apie 2500 m. pr. m. e.; apie 100 m. pr. m. e. – atvykėliai iš Indijos. 913 m. užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ – 'krantas', 'šalis').
Paskutinis hinduizmo avanpostas
Madžapadhito imperija, kilusi iš Javos, suvienijo visą Malajų salyną, ir 1343 prijungė Balį. Maždaug apie 1500 m., vis labiau įsigalint islamui, imperija silpo. Visuotinė islamizacija sukėlė hinduizmo kultūros propaguotojų migracijas iš Javos. Dauguma jų kėlėsi į gretimą Balį. Tokiu būdu Balis liko vienintele neislamizuota sala salyne, ir šią kultūrą jis išsaugojo iki šiol.
Kolonizacija
1597 saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman), nors 1585 salą jau buvo pasiekę portugalai. Saloje esančios karalystės priešinosi olandų kolonizacijai. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to – Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.
Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, po to – vėl olandai. 1946 buvo numalšintas sukilimas prieš olandus (dabar tarptautins Balio oro uostas vadinamas žuvusio sukilimo lyderio Ngurah Rai vardu).
Nepriklausoma Indonezija
1950 Balis įėjo į Indonezijos sudėtį.
Demografija
Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų. Kalbos - baliečių ir indoneziečių.
Pasiskirstymas pagal religijas:
- induistai – 93 %
- musulmonai – 5,2 %
- krikščionys – 1,2 %
- protestantai – 0,7 %
- Romos katalikai – 0,5 %
- budistai – 0,6 %