Kapčiamiesčio giria: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Kapčiamiesčio giria''' − miškų masyvas [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų]] rajono pietuose, [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]] pasienyje. |
'''Kapčiamiesčio giria''' − miškų masyvas [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų]] rajono pietuose, [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]] pasienyje. |
||
Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestį]]. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia [[Nemunas]], iš pietų − jo intakas [[Igara]], iš pietvakarių − [[Seina|Mara]] ([[Juodoji Ančia|Juodosios Ančios]] intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais. Visas 1,600 km² ploto masyvas vadinamas Augustavo giria. |
Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestį]]. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia [[Nemunas]], iš pietų − jo intakas [[Igara]], iš pietvakarių − [[Seina (upė)|Mara]] ([[Juodoji Ančia|Juodosios Ančios]] intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais. Visas 1,600 km² ploto masyvas vadinamas Augustavo giria. |
||
Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas. |
Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas. |
16:02, 10 lapkričio 2010 versija
Kapčiamiesčio giria − miškų masyvas Lazdijų rajono pietuose, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa Kapčiamiestį. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia Nemunas, iš pietų − jo intakas Igara, iš pietvakarių − Mara (Juodosios Ančios intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais. Visas 1,600 km² ploto masyvas vadinamas Augustavo giria.
Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas.
Miškuose auga pušys, eglės, beržai, juodalksniai, drebulės. Girioje yra stirnų, šernų, briedžių, tetervinų, kurtinių.
Per miškus į Nemuną teka Baltoji Ančia (su intakais Seira ir Nevieda), Bilsinyčia, Avirė, šiaurės vakariniu pakraščiu (į Veisiejų ežerą) teka Zapsė.
Ežerų daugiausia masyvo šiaurės vakarinėje dalyje, keliuose rininiuose kloniuose:
Taip pat visą masyvo šiaurinį pakraštį siekia iš šiaurės į pietus nutįsusių rininių klonių galai, kuriuose telkšo: