Evangelikai reformatai

Jonas Kalvinas (Kalvino portalas (ang.))

Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties formos: reformatai, presbiterionai, kongregacionistai.

Istorija

Pirmos Reformatų bažnyčios atsirado Europoje 16-ame amžiuje, paskui vystėsi kartu su protestantizmu. Vėliau paplito Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, JAV. 1875 m. įkurta Pasaulinė reformatų bažnyčių sąjunga, kuri 1970 m. vienijo 70 šalių, 112 reformatų ir presbiterionų bažnyčių. Būstinė Ženevoje. Lietuvoje atsirado XVI a. (vadinti reformatais). Žymūs veikėjai buvo M. Radvila Juodasis, M. Radvila Rudasis, Simonas Budnas, Martynas Čechovicas, Jonas Licinijus, Samuelis Minvydas, Jokūbas Morkūnas, Merkelis Petkevičius, Stanislovas Sudrovskis, M. Vendrigovskis, Simonas Zacijus. Daug metų vyko evangelikų reformatų ir katalikų kova, kuri baigėsi katalikų pergale.

Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti J. Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.), svarbiausiu laikomas „Heidelbergo katekizmas“ (1563 m.).

Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja konsistorijos, sudarytos iš presbiterių, kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais).

Lietuva

Lietuvoje reformatų parapijos:

• Biržai
• Kėdainiai
• Klaipėda
• Nemunėlio Radviliškis
• Panevėžys
• Šiauliai
• Švobiškis
• Vilnius

Nuorodos

• Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia
• Evangelikai reformatai Rusijos Imperijoje 1914 m.