Francis Harry Compton Crick: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dziedrius (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Dziedrius (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 14: Eilutė 14:
[[1962]] m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir [[Maurice Hugh Frederick Wilkins|Morisu Vilkinsu]].
[[1962]] m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir [[Maurice Hugh Frederick Wilkins|Morisu Vilkinsu]].


Times žurnalas Watson ir Crick mokslinį inėlį pripažino vienu iš dešimties reikšmingiausių antrojo tūkstantmežio atradimų, šalia Niutono, Darvino, Einšteino, ir kt.<ref>[http://www.time.com/time/specials/packages/article/0,28804,1998486_1998446_1998300,00.html Person of the Year 2004]</ref>
Times žurnalas Watson ir Crick mokslinį inėlį pripažino vienu iš dešimties reikšmingiausių antrojo tūkstantmežio atradimų, šalia Niutono, Darvino, Einšteino, ir kt. <ref>[http://www.time.com/time/specials/packages/article/0,28804,1998486_1998446_1998300,00.html Person of the Year 2004]</ref>

== Šaltiniai ==
{{ref}}



{{Commons|Category:Francis Crick}}
{{Commons|Category:Francis Crick}}

00:11, 7 lapkričio 2010 versija

Fransis Haris Komptonas Krikas (angl. Francis Harry Compton Crick, 1916 m. birželio 8 d. Northamptonas - 2004 m. liepos 28 d. San Diegas, Kalifornija) – anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.

Biografija

1937 m. baigė Londono universiteto koledžą. 1937-1939 m. ir 1947-1977 m. dirbo Kembridžo universitete, nuo 1962 m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo 1959 m. profesorius.

Dar tebebūdamas doktorantu, su Džeimsu Watsonu teoriškai nustatė deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR molekulės kopijuojamos ląstelės dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė genetinį kodą, išaiškino kodono reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. 1977 m. išvyko į JAV, San Diego Saiko institute (Kalifornijos valstija) tyrė regos ir sapnų neurobiologinius mechanizmus.

Londono karališkosios draugijos narys.


Pripažinimas

1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir Morisu Vilkinsu.

Times žurnalas Watson ir Crick mokslinį inėlį pripažino vienu iš dešimties reikšmingiausių antrojo tūkstantmežio atradimų, šalia Niutono, Darvino, Einšteino, ir kt. [1]

Šaltiniai