Pūnų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
'''Pūnų karai''' yra trys karai, kuriuose kariavo [[Senovės Roma|Roma]] prieš [[Finikija|finikiečių]] kolonija [[Kartagina|Kartaginą]]. ''Pūnų'' karais jie vadinami dėl to, kad [[lotynų kalba|lotyniškai]] kartaginiečiai vadinti ''Punici'' (iš senesnio ''Poenici'', pagal jų finikietišką kilmę).
'''Pūnų karai''' yra trys karai, kuriuose kariavo [[Senovės Roma|Roma]] prieš [[Finikija|finikiečių]] kolonija [[Kartagina|Kartaginą]]. ''Pūnų'' karais jie vadinami dėl to, kad [[lotynų kalba|lotyniškai]] kartaginiečiai vadinti ''Punici'' (iš senesnio ''Poenici'', pagal jų finikietišką kilmę).


Pagrindinė Pūnų karų priežastis buvo interesų susikirtimas tarp gyvuojančios Kartaginos imperijos ir besiplečiančios Romos interesų sferos. Romėnai iš pradžių siekė išplėsti savo valdas į [[Sicilija|Siciliją]], kurios didžiąją dalį valdė Kartagina. Pirmojo Pūnų karo pradžioje Kartagina buvo dominuojanti [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regiono galybė, turinti galingą laivyną, o Roma buvo sparčiai auganti [[Italija|Italijos]] galia. Trečiojo Pūnų karo pabaigoje, po šimtų tūkstančių karių iš abiejų pusių žūties, Roma užkariavo Kartaginos imperiją ir sugriovė Kartaginos miestą, taip tapdama galingiausia vakarinės Viduržemio jūros dalies valstybe. Po [[Makedonijos karai|Makedonijos karų]], kurie vyko paraleliai Pūnų karams, pabaigos ir sumušus [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperatorių]] Antiochą III Didįjį ([[Apamėjos sutartis]] [[188 m. pr. m. e.]]) rytuose, Roma tapo dominuojančia Viduržemio jūros regiono ir viso klasikinio pasaulio valstybe.
Pagrindinė Pūnų karų priežastis buvo interesų susikirtimas tarp gyvuojančios Kartaginos imperijos ir besiplečiančios Romos interesų sferos. Romėnai iš pradžių siekė išplėsti savo valdas į [[Sicilija|Siciliją]], kurios didžiąją dalį valdė Kartagina. Pirmojo Pūnų karo pradžioje Kartagina buvo dominuojanti [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regiono galybė, turinti galingą laivyną, o Roma buvo sparčiai auganti [[Italija|Italijos]] galia. Trečiojo Pūnų karo pabaigoje, po šimtų tūkstančių karių iš abiejų pusių žūties, Roma užkariavo Kartaginos imperiją ir sugriovė Kartaginos miestą, taip tapdama galingiausia vakarinės Viduržemio jūros dalies valstybe. Po [[Makedonijos karai|Makedonijos karų]], kurie vyko paraleliai Pūnų karams, pabaigos ir sumušus [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperatorių]] Antiochą III Didįjį ([[Apamėjos sutartis]] [[188 m. pr. m. e.]]) rytuose, Roma tapo dominuojančia Viduržemio jūros regiono pute ir viso klasikinio pasaulio valstybe.


* [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmasis pūnų karas]] ([[264 m. pr. m. e.|264]]–[[241 m. pr. m. e.]]) iš dalies vyko sausumoje Sicilijoje ir [[Afrika (Romos provincija)|Afrikoje]], bet didžiąja dalimi buvo jūrinis karas. Karas brangiai atsiėjo abiem pusėms, tačiau Roma nugalėjo – ji užkariavo Sicilijos salą. Karo poveikis buvo toks destabilizuojantis Kartaginai, kad Roma po kelerių metų sugebėjo užimti [[Sardinija|Sardiniją]] ir [[Korsika|Korsiką]].
* [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmasis pūnų karas]] ([[264 m. pr. m. e.|264]]–[[241 m. pr. m. e.]]) iš dalies vyko sausumoje Sicilijoje ir [[Afrika (Romos provincija)|Afrikoje]], bet didžiąja dalimi buvo jūrinis karas. Karas brangiai atsiėjo abiem pusėms, tačiau Roma nugalėjo – ji užkariavo Sicilijos salą. Karo poveikis buvo toks destabilizuojantis Kartaginai, kad Roma po kelerių metų sugebėjo užimti [[Sardinija|Sardiniją]] ir [[Korsika|Korsiką]].
* [[Antrasis pūnų karas]] ([[218 m. pr. m. e.|218]]–[[202 m. pr. m. e.]]) žinomas kartaginiečio [[Hanibalas|Hanibalo]] žygiu per [[Alpės|Alpes]]. Jo vadovaujama armija įsiveržė į Italiją iš šiaurės ir nugalėjo romėnus keliuose mūšiuose, tačiau nesugebėjo pasiekti savo tikslo nutraukti Romos ir jos sąjungininkų ryšius. Alpėse Hanibalas prarado daug karių ir karo dramblius (Romos respubliką pasiekė tik vienas karo dramblys). Karo veiksmai taip pat vyko Iberijoje, Sicilijoje ir [[Pirmasis Makedonijos karas|Graikijoje]], tačiau juose visuose nugalėtoja tapo Roma. Galop karas persikėlė į Afriką, kur Kartagina buvo nugalėta [[Zamos mūšis|Zamos mūšyje]], jos teritorija sumažėjo iki paties miesto teritorijos.
* [[Antrasis pūnų karas]] ([[218 m. pr. m. e.|218]]–[[202 m. pr. m. e.]]) žinomas kartaginiečio [[Hanibalas|Hanibalo]] žygiu per [[Alpės|Alpes]]. Jo vadovaujama armija įsiveržė į Italiją iš šiaurės ir nugalėjo romėnus keliuose mūšiuose, tačiau nesugebėjo pasiekti savo tikslo nutraukti Romos ir jos sąjungininkų ryšius. Alpėse Hanibalas prarado daug karių ir karo dramblius (Romos respubliką pasiekė tik vienas karo dramblys). Karo veiksmai taip pat vyko Iberijoje, Sicilijoje ir [[Pirmasis Makedonijos karas|Graikijoje]], tačiau juose visuose nugalėtoja tapo Roma. Galop karas persikėlė į Afriką, kur Kartagina buvo nugalėta [[Zamos mūšis|Zamos mūšyje]], jos teritorija sumažėjo iki minimumo- paties miesto teritorijos.
* Per [[Trečiasis pūnų karas|Trečiąjį pūnų karą]] ([[149 m. pr. m. e.|149]]–[[146 m. pr. m. e.]]) vyko ilgalaikė [[Kartaginos mūšis|Kartaginos apgultis]], kuri baigėsi miesto sugriovimu. Kovų atsinaujinimo priežastis buvo auganti antiromėniška agitacija Iberijoje ir Graikijoje bei vėl pradėjusi didėti Kartaginos politinė įtaka.
* Per [[Trečiasis pūnų karas|Trečiąjį pūnų karą]] ([[149 m. pr. m. e.|149]]–[[146 m. pr. m. e.]]) vyko ilgalaikė [[Kartaginos mūšis|Kartaginos apgultis]], kuri baigėsi miesto sugriovimu. Kovų atsinaujinimo priežastis buvo auganti antiromėniška agitacija Iberijoje ir Graikijoje bei vėl pradėjusi didėti Kartaginos politinė įtaka.
{{Commons|Category:Carthaginian wars|no=T}}
{{Commons|Category:Carthaginian wars|no=T}}

23:16, 2 lapkričio 2010 versija

1510 m. sukurtos freskos dalis, vaizduojanti Hanibalo žygį per Alpes

Pūnų karai yra trys karai, kuriuose kariavo Roma prieš finikiečių kolonija Kartaginą. Pūnų karais jie vadinami dėl to, kad lotyniškai kartaginiečiai vadinti Punici (iš senesnio Poenici, pagal jų finikietišką kilmę).

Pagrindinė Pūnų karų priežastis buvo interesų susikirtimas tarp gyvuojančios Kartaginos imperijos ir besiplečiančios Romos interesų sferos. Romėnai iš pradžių siekė išplėsti savo valdas į Siciliją, kurios didžiąją dalį valdė Kartagina. Pirmojo Pūnų karo pradžioje Kartagina buvo dominuojanti Viduržemio jūros regiono galybė, turinti galingą laivyną, o Roma buvo sparčiai auganti Italijos galia. Trečiojo Pūnų karo pabaigoje, po šimtų tūkstančių karių iš abiejų pusių žūties, Roma užkariavo Kartaginos imperiją ir sugriovė Kartaginos miestą, taip tapdama galingiausia vakarinės Viduržemio jūros dalies valstybe. Po Makedonijos karų, kurie vyko paraleliai Pūnų karams, pabaigos ir sumušus Seleukidų imperatorių Antiochą III Didįjį (Apamėjos sutartis 188 m. pr. m. e.) rytuose, Roma tapo dominuojančia Viduržemio jūros regiono pute ir viso klasikinio pasaulio valstybe.

  • Pirmasis pūnų karas (264241 m. pr. m. e.) iš dalies vyko sausumoje Sicilijoje ir Afrikoje, bet didžiąja dalimi buvo jūrinis karas. Karas brangiai atsiėjo abiem pusėms, tačiau Roma nugalėjo – ji užkariavo Sicilijos salą. Karo poveikis buvo toks destabilizuojantis Kartaginai, kad Roma po kelerių metų sugebėjo užimti Sardiniją ir Korsiką.
  • Antrasis pūnų karas (218202 m. pr. m. e.) žinomas kartaginiečio Hanibalo žygiu per Alpes. Jo vadovaujama armija įsiveržė į Italiją iš šiaurės ir nugalėjo romėnus keliuose mūšiuose, tačiau nesugebėjo pasiekti savo tikslo nutraukti Romos ir jos sąjungininkų ryšius. Alpėse Hanibalas prarado daug karių ir karo dramblius (Romos respubliką pasiekė tik vienas karo dramblys). Karo veiksmai taip pat vyko Iberijoje, Sicilijoje ir Graikijoje, tačiau juose visuose nugalėtoja tapo Roma. Galop karas persikėlė į Afriką, kur Kartagina buvo nugalėta Zamos mūšyje, jos teritorija sumažėjo iki minimumo- paties miesto teritorijos.
  • Per Trečiąjį pūnų karą (149146 m. pr. m. e.) vyko ilgalaikė Kartaginos apgultis, kuri baigėsi miesto sugriovimu. Kovų atsinaujinimo priežastis buvo auganti antiromėniška agitacija Iberijoje ir Graikijoje bei vėl pradėjusi didėti Kartaginos politinė įtaka.