Kūlupėnų seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
CD (aptarimas | indėlis)
321 843 keitimai
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
papildymas nauja medžiaga
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{seniunijos|Kūlupėnų|Kretingos rajono|Kūlupėnai|83|1785|21,5|14|Algirdas Macius|[[Vaizdas:KulupenuSeniunija.png|250px]]}}
{{seniunijos|Kūlupėnų|Kretingos rajono|Kūlupėnai|83|1785|21,5|14|Algirdas Macius|[[Vaizdas:KulupenuSeniunija.png|250px]]}}


'''Kūlupėnų seniūnija''' yra [[Kretingos rajonas|Kretingos rajono]] vidurio rytuose.
'''Kūlupėnų seniūnija''' yra [[Kretingos rajono savivaldybė]]s vidurio rytuose, abipus kelio [[Kretinga]]-[[Salantai]] ir [[Salantas|Salanto]], dešiniajame [[Minija|Minijos]] krante.


==Istorija==
==Istorija==


Kūlupėnų seniūnija įkurta [[1861]] m. kaip smulkiausias [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių [[luomas|luominės]] savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji [[1861]]-[[1915]] m. priklausė [[Telšių apskritis|Telšių]], o [[1915]]-[[1940]] ir [[1941]]-[[1944]] m. – [[Kretingos apskritis|Kretingos apskričiai]]. [[1915]]-[[1918]] m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o [[1940]] ir [[1944]] m. [[LTSR|sovietų]] valdžios pertvarkyta į [[Kūlupėnų apylinkė|Kūlupėnų apylinkę]].
XIX–XX a. Kūlupėnų seniūnija buvo dabartinei seniūnaitijai prilygstantis administracinis vienetas, priklausęs [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiui]].

[[1995]] m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias [[Kretingos rajono savivaldybė]]s administracinis-teritorinis vienetas vietoje [[Kūlupėnų apylinkė]]s. Ji apima buvusio [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] teritorijos šiaurinę ir buvusio [[Salantų valsčius|Salantų valsčiaus]] teritorijos pietinę dalį.

[[1861]]-[[1940]] ir [[1941]]-[[1944]] m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas [[seniūnas]], o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

Nuo [[1995]] m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.

Seniūnijos centras: [[Kūlupėnai]].

=== Žymūs žmonės ===
;Gimė:
*Rašytojas, švietėjas, vyskupas [[Motiejus Valančius]] ([[1801]] m. [[Nasrėnai|Nasrėnuose]]);
*Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko jaunesnysis puskarininkis [[Jonas Sauseris]] (~[[1900]] m. [[Sauseriai|Grabšyčių dvare]]);
*Pedagogas, Lietuvos partizanas [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]] ([[1926]] m. [[Prystovai|Prystovuose]]);
*Pedagogas, treneris, Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės meras [[Juozas Mažeika (1952)|Juozas Mažeika]] ([[1952]] m. [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]).
*Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas [[Steponas Vaičikauskas]] ([[1955]] m. [[Tinteliai (Kūlupėnai)|Tinteliuose]]).

;Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė:
*Visuomenės veikėjas, knygų leidėjas, pedagogas, poetas [[Juozas Butkus]]-Butkų Juzė ([[1924]]-[[1937]] m. ūkininkavo [[Aukštkalviai|Aukštkalvių dvare]]);
*Krepšininkas, Olimpinių žaidinių ir Europos čempionatų prizininkas [[Gintaras Einikis]] (gyveno [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]);
*Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys [[Vitalijus Galuškinas]] (gyvena [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]).



{{sen-ist}}
{{sen-ist}}
|-
| [[1870]] || || ||
* 2 kaimai
|-
| [[1999]] || 85,3 || 1785 (878 vyrai, 907 moterys) ||
* 15 kaimų
|-
|-
| [[2001]]-04 || || 1790 <br/> ''([[2001 m. LGS Kretingos raj.#Kūlupėnų seniūnija|Išsamiau]])'' ||
| [[2001]]-04 || || 1790 <br/> ''([[2001 m. LGS Kretingos raj.#Kūlupėnų seniūnija|Išsamiau]])'' ||
Eilutė 13: Eilutė 41:
* 1 kaimo dalis
* 1 kaimo dalis
|-
|-
| [[2009]]-09-01 || 83 || ||
| [[2009]]-09-01 || 83 || ||
* 14 kaimų
* 14 kaimų
|}
|}

=== Seniūnai ===
*[[Algirdas Macius]] (nuo [[1995]] m.)


== Gyvenvietės ==
== Gyvenvietės ==
;Seniūnijos gyvenvietės [[1861]]-[[1944]] m.:
;[[1870]] m.<ref>Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių [[1870]] m. sąrašas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16. B. 5.</ref>
*[[Kūlupėnai]], k.
*[[Sakuočiai]], k.


;Seniūnijos gyvenvietės [[1995]]-[[2010]] m.
{{sengyv}}
{{sengyv}}
|-
|-
Eilutė 57: Eilutė 95:
* '''3-oji Kūlupėnų''' seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
* '''3-oji Kūlupėnų''' seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
* '''Nasrėnų''' seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai
* '''Nasrėnų''' seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai

==Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos==
;Gamtos paveldo objektai:
[[Salantų regioninis parkas]], [[Minijos ichtiologinis draustinis]].
;Kultūros paveldo objektai:
[[Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus]] Nasrėnuose, [[Aukštkalvių dvaras|Aukštkalvių dvaro sodyba]], [[Šalyno dvaras|Šalyno dvaro sodyba]], [[Tintelių dvaras|Tintelių dvaro sodyba]], [[Kūlupėnų geležinkelio tiltas]], [[Kūlupėnų geležinkelio stotis]], [[Sauserių piliakalnis]], [[Kūlsodžio kapinynas|Kūlsodžio]], [[Sauserių kapinynas|Sauserių]] kapinynai, [[Asteikių senosios kapinės|Asteikių]], [[Kūlsodžio senosios kapinės|Kūlsodžio]], [[Kūlupėnų senosios kapinės|Kūlupėnų]], [[Nasrėnų senosios kapinės|Nasrėnų]], [[Pipirų senosios kapinės|Pipirų]], [[Prystovų senosios kapinės|Prystovų]], [[Ruginių senosios kapinės|Ruginių]], [[Sauserių senosios kapinės|Sauserių (Grabšyčių)]], [[Stropelių senosios kapinės|Stropelių]], [[Tintelių senosios kapinės|Tintelių I]], [[Tintelių II senosios kapinės|Tintelių II]] ir [[Tintelių III senosios kapinės|Tintelių III]] kaimų senosios kapinės, [[Kūlupėnų partizanų paminklas|paminklas Kūlupėnų miške žuvusių partizanų atminimui]], kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano [[Pranas Končius|P. Končiaus]] žuvimo vietoje [[Didieji Žalimai|Didžiųjų Žalimų]] kaime.

== Šaltiniai ==
{{ref}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

21:29, 2 lapkričio 2010 versija

Šablonas:Seniunijos

Kūlupėnų seniūnija yra Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose, abipus kelio Kretinga-Salantai ir Salanto, dešiniajame Minijos krante.

Istorija

Kūlupėnų seniūnija įkurta 1861 m. kaip smulkiausias Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji 1861-1915 m. priklausė Telšių, o 1915-1940 ir 1941-1944 m. – Kretingos apskričiai. 1915-1918 m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o 1940 ir 1944 m. sovietų valdžios pertvarkyta į Kūlupėnų apylinkę.

1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Kūlupėnų apylinkės. Ji apima buvusio Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurinę ir buvusio Salantų valsčiaus teritorijos pietinę dalį.

1861-1940 ir 1941-1944 m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

Nuo 1995 m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.

Seniūnijos centras: Kūlupėnai.

Žymūs žmonės

Gimė
Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1870
  • 2 kaimai
1999 85,3 1785 (878 vyrai, 907 moterys)
  • 15 kaimų
2001-04 1790
(Išsamiau)
  • 14 kaimų
  • 1 kaimo dalis
2009-09-01 83
  • 14 kaimų

Seniūnai

Gyvenvietės

Seniūnijos gyvenvietės 1861-1944 m.
1870 m.[1]


Seniūnijos gyvenvietės 1995-2010 m.
Gyvenvietė Statusas[2] Gyventojų skaičius [3] Pastabos
Asteikiai k 65
Aukštkalviai k 49
Didieji Žalimai k 0
Grabšyčiai k 2
Kūlsodis k 30
Kūlupėnai k 1348
Nasrėnai k 112
Pipirai k 4
Prystovai k 14
Sauseriai k 39
Stropeliai k 12
Šalynas k 30
Šatilgalis k 39
Tinteliai k 29
  1. ↑ Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16. B. 5.
  2. ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  3. ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos

2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:

  • 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Ateities, Beržyno, Klevų, Laukų, Minijos gatvės ir Asteikių, Aukštkalvių, Pipirų, Šatilgalio kaimai
  • 2-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Mokyklos, Pušyno, Stoties gatvės ir Kūlupėnų kaimo vienkiemiai
  • 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
  • Nasrėnų seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai

Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos

Gamtos paveldo objektai

Salantų regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis.

Kultūros paveldo objektai

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Aukštkalvių dvaro sodyba, Šalyno dvaro sodyba, Tintelių dvaro sodyba, Kūlupėnų geležinkelio tiltas, Kūlupėnų geležinkelio stotis, Sauserių piliakalnis, Kūlsodžio, Sauserių kapinynai, Asteikių, Kūlsodžio, Kūlupėnų, Nasrėnų, Pipirų, Prystovų, Ruginių, Sauserių (Grabšyčių), Stropelių, Tintelių I, Tintelių II ir Tintelių III kaimų senosios kapinės, paminklas Kūlupėnų miške žuvusių partizanų atminimui, kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano P. Končiaus žuvimo vietoje Didžiųjų Žalimų kaime.

Šaltiniai

Nuorodos

Ž • A • R
Kretingos rajono savivaldybės seniūnijos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kūlupėnų_seniūnija&oldid=2999075"