Buchara: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: be:Горад Бухара |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{city/Uzbekijos miestas |
|||
[[Vaizdas:Po-i-Kalân Mosque.jpg|thumb|250px|Poi Kaljano mečetė]] |
|||
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
|||
|origpavadin = ''Buxoro, Бухоро'' |
|||
|paveikslėlis = Po-i-Kalân Mosque.jpg |
|||
|paveikslėlio tekstas = Poi Kaljano mečetė |
|||
|herbas = |
|||
|vėliava = |
|||
|PL=39|PM=46|PS=0|IL=64|IM=26|IS=0 |
|||
|valstRegionas = Bucharos |
|||
|įkurtas = |
|||
|vadovotitulas = |vadovas = |
|||
|gyventojumetai = 2009 |gyventoju = 263400 |
|||
|plotas = |
|||
|altitudė = |
|||
|tinklalapis = |
|||
|vikiteka = Category:Bukhara |
|||
|kirč = |
|||
}} |
|||
'''Buchara''' ({{oz|Buxoro}}, {{fa|بُخارا}}) - miestas centriniame [[Uzbekistanas|Uzbekistane]], prie istorinio [[Šilko kelias|Šilko kelio]]. Vilojeto centras. 237,9 tūkst. gyventojų (1999 m.). |
'''Buchara''' ({{oz|Buxoro}}, {{fa|بُخارا}}) - miestas centriniame [[Uzbekistanas|Uzbekistane]], prie istorinio [[Šilko kelias|Šilko kelio]]. Vilojeto centras. 237,9 tūkst. gyventojų (1999 m.). |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Buchara - vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos jo įkūrėjas [[Turkestanas|Turkestano]] valdovas [[Afrasiabas]]. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė [[Sogdas|Sogdo]] regionui - [[ |
Buchara - vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos jo įkūrėjas [[Turkestanas|Turkestano]] valdovas [[Afrasiabas]]. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė [[Sogdas|Sogdo]] regionui - [[Achamenidai|Achamenidų imperijos]] provincijai. II-III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau - Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito [[islamas]]. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo [[Bucharos chanatas|Bucharos chanato]] sostine. XIX a. miestą užėmė [[Rusijos imperija]], vėliau - TSRS, ir priskyrė prie [[Uzbekijos TSR]]. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
Buchara - unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to, 1993 m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX-XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, [[bazaras|bazarais]]. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų - IX-X a., Čašma Ajubo), gausu [[medresė|medresių]], [[mečetė|mečečių]], [[minaretas|minaretų]] (garsiausias - Kaljano). |
Buchara - unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to, 1993 m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX-XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, [[bazaras|bazarais]]. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų - IX-X a., Čašma Ajubo), gausu [[medresė|medresių]], [[mečetė|mečečių]], [[minaretas|minaretų]] (garsiausias - Kaljano). |
||
<gallery> |
|||
Image:Samanid Mausoleum.jpg|Samanidų mauzoliejus |
|||
Image:Bukhara03.jpg|Miri Arab medresė |
|||
Image:Chor Minor.jpg|Čor Minoras |
|||
</gallery> |
|||
{{UNESCO|602}} |
{{UNESCO|602}} |
||
{{Šilko kelias}} |
{{Šilko kelias}} |
||
{{Commons|Category:Bukhara|no=T}} |
|||
[[Kategorija:Uzbekijos miestai]] |
[[Kategorija:Uzbekijos miestai]] |
||
19:19, 2 lapkričio 2010 versija
| Buchara uzb. 'Buxoro, Бухоро' | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+5) | |
| Valstybė |  Uzbekija
|
| Vilajetas | Bucharos vilajetas |
| Rajonas | rajonas |
| Gyventojų | 263 400 |
 Vikiteka |
Buchara |
Buchara (uzb. Buxoro, pers. بُخارا) - miestas centriniame Uzbekistane, prie istorinio Šilko kelio. Vilojeto centras. 237,9 tūkst. gyventojų (1999 m.).
Istorija
Buchara - vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Vidurinės Azijos miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos jo įkūrėjas Turkestano valdovas Afrasiabas. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė Sogdo regionui - Achamenidų imperijos provincijai. II-III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau - Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito islamas. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo Bucharos chanato sostine. XIX a. miestą užėmė Rusijos imperija, vėliau - TSRS, ir priskyrė prie Uzbekijos TSR.
Architektūra
Buchara - unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to, 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX-XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, bazarais. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų - IX-X a., Čašma Ajubo), gausu medresių, mečečių, minaretų (garsiausias - Kaljano).
-
Samanidų mauzoliejus -
Miri Arab medresė -
Čor Minoras
 |
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 602 (anglų k.) • (prancūzų k.) |
| ||||||||||||||||||||||||
