Horodlė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

16:38, 24 spalio 2010 versija

Horodlė lenk. Horodło

Horodlės gatvelė

Horodlė 50°53′00″š. pl. 24°02′00″r. ilg. / 50.883333°š. pl. 24.033333°r. ilg. / 50.883333; 24.033333 (Horodlė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Hrubešuvo apskritis
Valsčius	Horodlės

Įkūrimo data	1287

Gyventojų ()	1 119

Pašto kodas	22-523
Vikiteka	Horodlė

Horodlė (lenk. Horodło) – miestelis Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos. 1500 gyventojų.

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1287 m., tada priklausė Haličo kunigaikščiui Vladimirui. Nuo 1366 m. Kazimiero Didžiojo valdų valsčiaus centras. 1376–1377 m. buvo užėmę Lietuvos kunigaikščiai. 1388 m. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila Horodlę padovanojo Mazovijos kunigaikščiui Zemovitui IV, kuris vedė Jogailos seserį Aleksandrą. 1413 m. čia buvo sudaryta Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Horodlės unija (Horodlės susitarimai).

1432 m. gavo miesto teises. XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje išsiplėtė. Per 1648-1667 m. ir 1700-1721 m. Šiaurės karus ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko. Nuo 1772 m. priklausė Austrijai, nuo 1809 m. Varšuvos kunigaikštystės, nuo 1815 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės miestas. 1870 m. neteko miesto teisių. 1939–1945 m. per Antrąjį pasaulinį karą prarado apie 50% gyventojų, daugiausia žydų. Horodlės apylinkėse veikė Armija Krajova.^{[reikalingas šaltinis]}

Ekonomika

Cukrinių runkelių auginimo regiono centras; prie Horodlės, Strzyžuve, yra cukraus fabrikas.

Architektūra

Barokinė Rožinio Dievo Motinos ir Šv. Jackaus bažnyčia, 1739–1758 m.
Medinė Šv. Mikalojaus cerkvė, 1928 m.,
Medinė Viešpaties Prisikėlimo bažnyčia,1931 m.

Šaltiniai

@@ Eilutė 28: / Eilutė 28: @@
 Gyvenvietė žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – [[1287]] m., tada priklausė [[Haličas|Haličo]] kunigaikščiui Vladimirui. Nuo [[1366]] m. [[Kazimieras III Didysis|Kazimiero Didžiojo]] valdų valsčiaus centras. [[1376]]–[[1377]] m. buvo užėmę Lietuvos kunigaikščiai. [[1388]] m. [[Lenkijos karalius]] [[Jogaila|Vladislovas Jogaila]] Horodlę padovanojo [[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Zemovitas IV|Zemovitui IV]], kuris vedė Jogailos seserį [[Aleksandra|Aleksandrą]]. [[1413]] m. čia buvo sudaryta [[Lenkijos karalystė]]s ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] [[Horodlės unija]] (Horodlės susitarimai).
-[[1432]] m. gavo miesto teises. [[XVI a.]] – [[XVII a.]] pirmoje pusėje išsiplėtė. Per [[1648]]-[[1667]] m. ir [[1700]]-[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karus]] ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko. Nuo [[1772]] m. priklausė [[Austrija]]i, nuo [[1809]] m. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s, nuo [[1815]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystė]]s miestas. [[1870]] m. neteko miesto teisių. [[1939]]–[[1945]] m. per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] prarado apie 50% gyventojų, daugiausia žydų. Horodlės apylinkėse veikė [[Armija Krajova]].{{šaltinis|{{VLE|VII|657||Horodlė}}}}
+[[1432]] m. gavo miesto teises. [[XVI a.]] – [[XVII a.]] pirmoje pusėje išsiplėtė. Per [[1648]]-[[1667]] m. ir [[1700]]-[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karus]] ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko. Nuo [[1772]] m. priklausė [[Austrija]]i, nuo [[1809]] m. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s, nuo [[1815]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s miestas. [[1870]] m. neteko miesto teisių. [[1939]]–[[1945]] m. per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] prarado apie 50% gyventojų, daugiausia žydų. Horodlės apylinkėse veikė [[Armija Krajova]].{{šaltinis|{{VLE|VII|657||Horodlė}}}}
 == Ekonomika ==