Vesprėmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 47°5′0″ š. pl. 17°54′0″ r. ilg. / 47.08333°š. pl. 17.90000°r. ilg. / 47.08333; 17.90000 (Vesprėmas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: la:Vesprimia
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: ru:Веспрем
Eilutė 76: Eilutė 76:
[[qu:Veszprém]]
[[qu:Veszprém]]
[[ro:Veszprém]]
[[ro:Veszprém]]
[[ru:Веспрем (город)]]
[[ru:Веспрем]]
[[sk:Vesprém]]
[[sk:Vesprém]]
[[sr:Веспрем]]
[[sr:Веспрем]]

17:29, 12 spalio 2010 versija

Vesprėmas
veng. Veszprém
      
Vesprėmo pilis
Vesprėmas
Vesprėmas
47°5′0″ š. pl. 17°54′0″ r. ilg. / 47.08333°š. pl. 17.90000°r. ilg. / 47.08333; 17.90000 (Vesprėmas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Vengrijos vėliava Vengrija
Medė Vesprėmas (medė)
Gyventojų (2009) 63 405
Vikiteka Vesprėmas

Vesprėmas (veng. Veszprém) - miestas vakarinėje Vengrijoje, į šiaurę nuo Balatono ežero. Vesprėmo medės centras. 61,5 tūkst. gyventojų (2001 m.). Per miestą eina Budapešto-Sombathėjaus geležinkelis ir Sėkešfehėrvaro-Graco kelias, prateka Šėdo upė. Metalo, medžio apdirbimo, tekstilės, maisto pramonė. Chemijos technologijos institutas, chemijos, naftos ir dujų pramonės mokslinių tyrimų institutai. Bakonio muziejus (senovės romėnų palikimo, liaudies meno).

Architektūros paminklai: viduramžių pilies liekanos, XIII a. gotikinė koplyčia, 1776 m. barokiniai vyskupo rūmai[1].

Istorija

Vesprėmas pradėjo kurtis XI a. 1009 m. tapo pirmuoju vykupijos centru Vengrijoje.

Miestų giminystė

Šaltiniai

  1. VesprėmasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė