Samo valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:23, 11 spalio 2010 versija

Samo valstybė – seniausia žinoma slavų valstybė. Gyvavo 623–658 m. Moravijoje, Čekijoje, Laužicoje ir Panonijoje.

Paskutiniais VI a. dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko Avarų chanato priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo Bizantijos sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. VII a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo frankų pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis (karinė demokratija) ėmė kurti viršgentinę valstybę.

Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė Austriją, šiaurėje – Šprė upę, rytuose vidurio Oderį, o vakaruose Zalę. 629–639 m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi Dagobertu dukart atremdama jo žygius. Po Samo mirties 658 m. valstybė iširo.

Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu rašo Fredegaro kronika, parašyta apie 660 m. anoniminio frankų kronikininko.

18:00, 16 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 ← Prieš tai darytas keitimas		13:23, 11 spalio 2010 versija taisyti anuliuoti 62.232.224.33 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1:		Eilutė 1:
	'''Samo valstybė''' – seniausia žinoma [[Slavai\|slavų]] valstybė. Gyvavo [[623]]–[[658]] m. [[Moravija\|Moravijoje]], [[Čekija\|Čekijoje]], [[Laužica\|Laužicoje]] ir [[Panonija\|Panonijoje]].		[[Vaizdas:Samovo kraljevstvo.png\|thumb\|250px\|Samo karalystės teritorija]]'''Samo valstybė''' – seniausia žinoma [[Slavai\|slavų]] valstybė. Gyvavo [[623]]–[[658]] m. [[Moravija\|Moravijoje]], [[Čekija\|Čekijoje]], [[Laužica\|Laužicoje]] ir [[Panonija\|Panonijoje]].

	Paskutiniais [[VI amžius\|VI a.]] dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko [[Avarų chanatas\|Avarų chanato]] priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo [[Bizantijos imperija\|Bizantijos]] sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. [[VII amžius\|VII a.]] trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo [[frankai\|frankų]] pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis ([[karinė demokratija]]) ėmė kurti viršgentinę valstybę.		Paskutiniais [[VI amžius\|VI a.]] dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko [[Avarų chanatas\|Avarų chanato]] priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo [[Bizantijos imperija\|Bizantijos]] sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. [[VII amžius\|VII a.]] trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo [[frankai\|frankų]] pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis ([[karinė demokratija]]) ėmė kurti viršgentinę valstybę.