Drama: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
S (robotas Šalinama: sv:Drama)
Dramos užuomazgos yra pirmykštėje poezijoje, kurioje tebebuvo susilieję vėliau atsiskyrę lyrikos, epo ir dramos elementai kartu su muzika ir mimikos judesiais. Anksčiau nei kitose tautose drama kaip atskira poezijos forma susiformavo pas indus ir graikus.
 
Vakarų drama atsirado senovės Graikijoje iš apeiginių dievo [[Dionisas|Dioniso]] švenčių [[V amžius pr. m. e.|V a. pr. m. e.]] VI a. pr. m. e. buvo sukurtas klasikinis [[antika|antikos]] dramos modelis. Pirmieji tragikai buvo [[EschilasAischilas]], [[Sofoklis]] ir [[Euripidas]], pirmasis komediografas – [[Aristofanas]]. XVI a. graikų drama buvo pavyzdys Europos dramai, kuri iki tol rėmėsi religiniais ir pasakojamaisiais pasaulietiniais siužetais (misterijos, mokyklinės dramos ir intermedijos).
 
Prancūzų dramaturgai, remdamiesi graikais, griežtai laikėsi tam tikrų nuostatų, kurie buvo laikomi būtinais dramos estetikai, pvz., laiko ir vietos vienovė; scenoje vykstančio epizodo trukmė negali būti ilgesnė nei para; veeiksmas turi vykti toje pačioje vietoje; drama turi taisyklingai vystytis per 3-5 aktus, nuo užuomazgos (herojų charakterių ir pradinės padėties išaiškinimas) per viduriniąsias peripetijas (padėties ir santykių pasikeitimai) iki atomazgos (paprastai katastrofiškos); dalyvaujančių asmenų skaičius labai ribotas (paprastai nuo 3 iki 5); veikėjai išskirtinai aukščiausieji visuomenės atstovai (karaliai, karalienės, princai ir princesės) ir jų artimiausi tarnai, kurie įvedami į sceną dialogo patogumui ir replikavimui. Tokie buvo klasikinės prancūzų dramos bruožai ([[Kornelis]], [[Rasinas]]).
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu