Paralelizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv |
|||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
[[Poezija|Poezijoje]] gali būti sugretinami ne tik panašios sintaksinės sandaros elementai, bet ir panašios [[Intonacija|intonacijos]] ar garsinės struktūros, net panašios [[Kompozicija|kompozicijos]] elementai<ref>„Paralelizmai, kaip mąstymo universalijos, intensyviai dalyvauja [[Lyrika|lyrinėse]] struktūrose, sudarydami įvairias hierarchijas – fonemų, morfemų, leksemų – iki sintaksinių ir [[Semantika|semantinių]] darinių. Paralelūs yra [[rimai]], paralelios eilutės, paralelūs reiškiniai, kurie vyksta gamtoje ir kultūroje. <…> Paralelizmai išryškėja liaudies dainose, pirminėse poetinėse lytyse. Ir lietuvių seniausios dainos pasižymi nepaprastu paralelinių struktūrų dermingumu. <…> Paralelumas eilėraštyje labiausiai pabrėžiamas grįžtant, kartojant, tarsi nematomame paviršiuje ryškinant nematomą simetrišką ornamentą.“ <small>([[Viktorija Daujotytė]]. „Mažoji lyrikos teorija“. „Vaga“, 1977. – Psl. 117–118)</small></ref>. |
[[Poezija|Poezijoje]] gali būti sugretinami ne tik panašios sintaksinės sandaros elementai, bet ir panašios [[Intonacija|intonacijos]] ar garsinės struktūros, net panašios [[Kompozicija|kompozicijos]] elementai<ref>„Paralelizmai, kaip mąstymo universalijos, intensyviai dalyvauja [[Lyrika|lyrinėse]] struktūrose, sudarydami įvairias hierarchijas – fonemų, morfemų, leksemų – iki sintaksinių ir [[Semantika|semantinių]] darinių. Paralelūs yra [[rimai]], paralelios eilutės, paralelūs reiškiniai, kurie vyksta gamtoje ir kultūroje. <…> Paralelizmai išryškėja liaudies dainose, pirminėse poetinėse lytyse. Ir lietuvių seniausios dainos pasižymi nepaprastu paralelinių struktūrų dermingumu. <…> Paralelumas eilėraštyje labiausiai pabrėžiamas grįžtant, kartojant, tarsi nematomame paviršiuje ryškinant nematomą simetrišką ornamentą.“ <small>([[Viktorija Daujotytė]]. „Mažoji lyrikos teorija“. „Vaga“, 1977. – Psl. 117–118)</small></ref>. |
||
== Vartosena == |
|||
Lt nd |
|||
:''Akmuo be kraujo |
|||
:''vanduo be sparnų, |
|||
:''papartis be žiedelio. |
|||
:''O aš jaunasis |
|||
lt nd |
|||
:''jaunas bernelis, |
|||
:''be jaunosios mergelės. |
|||
::::::::(Lietuvių liaudies daina) |
|||
:''Tos naktys – tokios tamsios ir baugios, |
|||
:''Tos mintys – tokios juodos ir sunkios… |
|||
::::::::([[Vincas Mykolaitis–Putinas]]) |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
[[Kategorija:Literatūra]] |
|||
[[ar:مقابلة]] |
|||
[[de:Parallelismus (Rhetorik)]] |
|||
[[en:Parallelism (rhetoric)]] |
|||
[[eo:Paralelismo]] |
|||
[[es:Paralelismo (retórica)]] |
|||
[[gl:Paralelismo]] |
|||
[[id:Paralelisme]] |
|||
[[it:Parallelismo (figura retorica)]] |
|||
[[ja:パラレリズム]] |
|||
[[nl:Parallellisme (literatuur)]] |
|||
[[pl:Paralelizm (literatura)]] |
|||
[[ru:Параллелизм (риторика)]] |
|||
[[uk:Паралелізм (література)]] |
|||
23:24, 7 spalio 2010 versija
Paralelìzmas (gr. parallēlos – lygiagretus) – dviejų dalykų sugretinimas lygiagrečiai juos pavaizduojant, panašios sintaksinės sandaros sakinių išdėstymas gretimose teksto dalyse.
Viena svarbiausių meninių priemonių, pagrįsta kartojimo principu: antroji teksto frazė kartoja pirmosios frazės sintaksinę sandarą, bet nekartoja jos žodžių:
- Neužmigdys naktis žvaigždės,
- Nenuramins širdis troškimų.
- (Maironis)
Naudojant paralelizmą, gramatiškai panašios frazės tarsi suartina skirtingiems kontekstams priklausančias žodžių reikšmes.
Poezijoje gali būti sugretinami ne tik panašios sintaksinės sandaros elementai, bet ir panašios intonacijos ar garsinės struktūros, net panašios kompozicijos elementai[1].
Vartosena
- Akmuo be kraujo
- vanduo be sparnų,
- papartis be žiedelio.
- O aš jaunasis
- jaunas bernelis,
- be jaunosios mergelės.
- (Lietuvių liaudies daina)
- Tos naktys – tokios tamsios ir baugios,
- Tos mintys – tokios juodos ir sunkios…
Šaltiniai
- ↑ „Paralelizmai, kaip mąstymo universalijos, intensyviai dalyvauja lyrinėse struktūrose, sudarydami įvairias hierarchijas – fonemų, morfemų, leksemų – iki sintaksinių ir semantinių darinių. Paralelūs yra rimai, paralelios eilutės, paralelūs reiškiniai, kurie vyksta gamtoje ir kultūroje. <…> Paralelizmai išryškėja liaudies dainose, pirminėse poetinėse lytyse. Ir lietuvių seniausios dainos pasižymi nepaprastu paralelinių struktūrų dermingumu. <…> Paralelumas eilėraštyje labiausiai pabrėžiamas grįžtant, kartojant, tarsi nematomame paviršiuje ryškinant nematomą simetrišką ornamentą.“ (Viktorija Daujotytė. „Mažoji lyrikos teorija“. „Vaga“, 1977. – Psl. 117–118)