Marija Melnikaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[File:Melnikaite1950.jpg|thumb| |
[[File:Melnikaite1950.jpg|thumb|250px|TSRS 1950 m. pašto ženklas ]] |
||
[[Vaizdas:Marija Melninkaitė Grūtas1.JPG|thumb|right| |
[[Vaizdas:Marija Melninkaitė Grūtas1.JPG|thumb|right|180px|Buvęs paminklas M. Melnikaitei Zarasuose (dab. Grūte)]] |
||
'''Marija Melnikaitė''' ([[1923]] m. [[kovo 18]] d. [[Zarasai|Zarasuose]] – [[1943]] m. [[liepos 13]] d. prie [[Kaniūkai|Kaniūkų]]) – tarybinė lietuvių partizanė, [[Tarybų Sąjungos Didvyris|Tarybų Sąjungos didvyrė]] (1944 m.). |
'''Marija Melnikaitė''' ([[1923]] m. [[kovo 18]] d. [[Zarasai|Zarasuose]] – [[1943]] m. [[liepos 13]] d. prie [[Kaniūkai|Kaniūkų]]) – tarybinė lietuvių partizanė, [[Tarybų Sąjungos Didvyris|Tarybų Sąjungos didvyrė]] (1944 m.). |
13:45, 5 spalio 2010 versija
Marija Melnikaitė (1923 m. kovo 18 d. Zarasuose – 1943 m. liepos 13 d. prie Kaniūkų) – tarybinė lietuvių partizanė, Tarybų Sąjungos didvyrė (1944 m.).
Marija Melnikaitė 1937–1941 m. dirbo Rokiškyje, Zarasuose, o 1941–1942 m. - Tiumenėje. 1940 m. tapo VLKJS nare. 1942 m. birželį įstojo į Raudonosios armijos 16-ąją lietuviškąją diviziją. 1943 m. gegužės 23 d. išsiųsta į priešo užnugarį. Buvo Zarasų LLKJS sekretore ir drauge su kitais tarybiniais partizanais sukūrė partizanų būrį „Kęstutis“. 1943 m. liepos 8 d. vykdydama užduotį prie Girdžiūnų priešų sugauta ir paimta į nelaisvę. Po kankinimų sušaudyta[1].
Atminimas
- 1953 m. Antanas Račiūnas pastatė operą „Marytė“.
- 1955 m. Zarasuose pastatyta J. Mikėno skulptūra „Marytė Melnikaitė“ (dabar Grūto parke).
- Melnikaitės vardu pavadinti kolūkiai Dotnuvoje (pirmasis LTSR) ir Pastrėvyje, Utenos trikotažo gamykla
Nuorodos
- Marytė Melnikaitė
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7
- ↑ Marija Melnikaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 45