Frédéric Le Play: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Frederikas Le Plė' pervadintas į 'Frédéric Le Play': orig.
Jebulon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 23: Eilutė 23:
|vikiteka=
|vikiteka=
}}
}}

[[File:Frédéric le Play Luxembourg.jpg|thumb|right| Frédéric Le Play, [[Jardin du Luxembourg]]. Paris]]
'''Frederikas Le Plė''' (pilnas vardas {{fr|Pierre Guillaume Frédéric Le Play}}, [[1806]] m. [[balandžio 11]] d. La Rivjer Sent Sover, [[Kalvadosas (departamentas)|Kalvadoso departamentas]] – [[1882]] m. [[balandžio 5]] d. [[Paryžius]]) – [[prancūzai|prancūzų]] inžinierius, ekonomistas ir sociologas.
'''Frederikas Le Plė''' (pilnas vardas {{fr|Pierre Guillaume Frédéric Le Play}}, [[1806]] m. [[balandžio 11]] d. La Rivjer Sent Sover, [[Kalvadosas (departamentas)|Kalvadoso departamentas]] – [[1882]] m. [[balandžio 5]] d. [[Paryžius]]) – [[prancūzai|prancūzų]] inžinierius, ekonomistas ir sociologas.



01:35, 3 spalio 2010 versija

Frédéric Le Play
pranc. Frédéric Le Play
Gimė 1806 m. balandžio 11 d.
La Rivjer Sent Sover, Kalvadoso departamentas
Mirė 1882 m. balandžio 5 d. (75 metai)
Paryžius
Veikla prancūzų inžinierius, ekonomistas ir sociologas
Organizacijos Paryžiaus kasybos aukštoji mokykla
Pareigos profesorius
Alma mater Paryžiaus politechnikos aukštoji mokykla
Frédéric Le Play, Jardin du Luxembourg. Paris

Frederikas Le Plė (pilnas vardas pranc. Pierre Guillaume Frédéric Le Play, 1806 m. balandžio 11 d. La Rivjer Sent Sover, Kalvadoso departamentas1882 m. balandžio 5 d. Paryžius) – prancūzų inžinierius, ekonomistas ir sociologas.

Biografija

Studijavo Paryžiaus politechnikos aukštojoje mokykloje. Dėstė Paryžiaus kasybos aukštojoje mokykloje; 1840 m. profesorius. Dirbo mokyklų inspektoriumi. 18671870 m. Prancūzijos Senato narys.

Keliavo po Vokietiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Rusiją, domėjosi darbininkų padėtimi. Nepritarė visuomenės nuolatinės evoliucijos idėjai. Siekė reformuoti visuomenę, šeimą laikė visuomenės ląstele, socialinio stabilumo pagrindu. Jo teigimu, socialiniam stabilumui grėsmę kelia industrializacija, kuri lemia socialinių konfliktų atsiradimą. Iškėlė visuomenės ciklinių pokyčių, kuriuos lemia šeimos dorovės kilimas ar smukimas, teoriją. Davė pradžią katalikų socialiniam sąjūdžiui Prancūzijoje.

Jo iniciatyva 1856 m. įsteigta Tarptautinė praktinių socialinių ekonomikos studijų draugija (Société internationale des études pratiques d'économie sociale). Plėtojo visuomenės tyrimo metodus. Savo tyrimus grindė objektyviomis ir tiksliomis anketomis, socialiniams reiškiniams pritaikė indukcinį tyrimo metodą. Išplėtojo šeimos sisteminio tyrimo techniką, kai tyrėjas tam tikrą laiką gyvena su šeima, renka duomenis apie jos narių pažiūras, tarpusavio santykius ir kt.; šis informacijos rinkimo metodas vėliau buvo pavadintas atvejo studija. [reikalingas šaltinis]

Bibliografija

  • Europos darbininkai / Ouvriers européens. Études sur les travaux, la vie domestique et la condition morale des populations ouvrières de l’Europe, précédée d’un exposé de la méthode d’observations, Paris, Imprimerie impériale, 6 t. 1855 m.,
  • Darbo organizavimas / L’Organisation du travail selon la coutume des ateliers et la loi du Décalogue. Avec un précis d’observations comparées sur la distinction du bien et du mal dans le régime du travail, les causes du mal actuel et les moyens de réforme, les objectifs et les réponses, les difficultés et les solutions, Tours, Alfred Mame et fils, 1870 m.,
  • Socialinė reforma Prancūzijoje / La Réforme sociale en France déduite de l’observation comparée des peuples européens, Commissaire général aux Expositions universelles de 1855 et 1862, Paris, Henri Plon, 2 t. 1864 m..

Šaltiniai