Analitinė mašina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 746 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
Papildymas
S (nuorodos pataisymas)
(Papildymas)
Analitinės mašinos idėja kilo [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžui]] 1834 m., kai įstrigo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų skaičiavimo mašinos]] konstravimas. Ji ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti [[programavimas|užprogramuota]] vykdyti nustatytą operacijų rinkinį nurodyta tvarka. Ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.
 
Analitinė mašina turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant Joseph-Marie Jackuard'o sukurtas [[perfokorta]]s. TurėjoBuvo „atmintį“,numatytos kuriojetrijų buvotipų galimaperfokortos: saugotiskaičiams, skaičiusaritmetinėms operacijoms ir tarpiniusduomenų rezultatus.įkėlimo bei „Malūnas“išvedimo atlikdavooperacijoms operacijasvaldyti. AnalitinėKiekvieno mašinatipo galėjo kartoti operaciją ([[ciklas]]) irperfokortas turėjo sąlyginioskaityti vykdymoatskiras (priklausomaiperfokortų nuoskaitytuvas. skaičiavimo rezultatų) galimybę.
 
Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Analitinė mašina galėjo kartoti operaciją ([[ciklas]]) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas spausdintuvas, braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.
Č. Babidžo idėja susidomėjo poeto lordo [[Džordžas Baironas|Bairono]] duktė [[Ada Lovelace]]. Ji buvo gabi matematikė ir sukūrė programą ''Analitinės mašinos'' valdymui. Tad ją galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta Bernulio skaičių sekos suradimui. Jos vardo garbei [[1979]] m. programavimo kalba buvo pavadinta '''Ada'''.
 
Mašina turėjo būti varoma garo katilo. Ji būtų buvusi 30 m ilgio ir 10 m pločio. Patirtį, įgautą projektuojant <I>Analitinę mašiną</I>, Č. Babidžas vėliau panaudojo tobulinant <I>Skirtumų mašiną</I>.
 
Č[[1842]] m. Babidžoitalų idėjamatematikas susidomėjoLuigi Menabrea parengė Analitinės mašinos aprašymą [[prancūzų kalba]]. Kitais metais jis buvo išverstas į [[anglų kalba|anglų kalbą]]. Jį lydėjo platūs poeto lordo [[Džordžas Baironas|Bairono]] duktėdukros [[Ada Lovelace]] komentarai. JiAda buvo gabi matematikė ir Č. Babidžo mašinomis domėjosi jau 10 m. Ji sukūrė programą ''Analitinės mašinos'' valdymui. Tad ją galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta Bernulio skaičių sekos suradimui. Jos vardo garbei [[1979]] m. programavimo kalba buvo pavadinta '''Ada'''.
 
== Vystymas ir įtaka ==
 
[[1878]] m. Britų pasiekimų moksle asociacija pasisakė prieš <I>Analitinės mašinos</I> sukonstravimą. Vienok, [[1910] m. Babidžo sūnus Henris pranešė, kad yra sukonstruota dalis Analitinės mašinos, kuri skaičiuoja pi reikšmės kartotinius (tiesa, klaidingai) ir spausdintuvas. Deja, ši dalis nebuvo programuojama.
 
Analitinės mašinos idėja buvo gerokai primiršta. Tiesa, 1915 m. Percy Ludgate rašė apie ją ir net parengė savo analitinės mašinos projektą (kuri irgi nebuvo sukonstruota). Ši buvo mažesnė ir būtų galėjusi per 6 sekundes sudauginti du 20 skaitmenų skaičius. Apie Babidžo mašiną žinojo išradėjai Leonardo Torres y Quevedo bei Vannevar’as Bušas.
 
[[Kategorija:IT vystymosi istorija]]
4 701

pakeitimas

Naršymo meniu