1155 m.: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Metų straipsnio valdovų infolentelės papildymas ar pataisymas.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Metų straipsnio valdovų infolentelės papildymas ar pataisymas.
Eilutė 4: Eilutė 4:
{{SarValdTitle}}
{{SarValdTitle}}
{{SarVald1|Japonija|Imperatorius|
{{SarVald1|Japonija|Imperatorius|
{{SarValdLin|[[1142 m.|1142]]|[[Imperatorius Konoė|Konoė]] |1155|||{{VVref|JP1}}{{VVref|JP2}}{{VVref|JP3}}}}
{{SarValdLin|[[1142 m.|1142]]|[[Imperatorius Konoė|Konoė]]|1155|||{{Išnaša|1={{en-icon}} Brown, Delmer and Ichiro Ishida, eds. (1979). [[Jien]], c.1220, ''[[Gukanshō]]; "The Future and the Past: a translation and study of the 'Gukanshō,' an interpretive history of Japan written in 1219" translated from the Japanese and edited by Delmer M. Brown & Ichirō Ishida.'' Berkeley: University of California Press. ISBN 0-520-03460-0|2=JP1}}{{Išnaša|1={{en-icon}} [[Isaac Titsingh|Titsingh]], Isaac. (1834). Siyun-sai Rin-siyo/[[Hayashi Gahō]], 1652. ''Nipon o daï itsi ran; ou, [http://books.google.com/books?id=18oNAAAAIAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false Annales des empereurs du Japon.]'' Paris: Oriental Translation Society of Great Britain and Ireland|2=JP2}}{{Išnaša|1={{en-icon}} Varley, H. Paul , ed. (1980). [[Kitabatake Chikafusa]], 1359, ''[[Jinnō Shōtōki]] ("A Chronicle of Gods and Sovereigns: Jinnō Shōtōki of Kitabatake Chikafusa" translated by H. Paul Varley).'' New York: Columbia University Press. ISBN 0-231-04940-4|2=JP3}}}}
{{SarValdLin|1155|[[Imperatorius Go-Širakava|Go-Širakava]] |[[1158 m.|1158]]|||{{VVref|JP1}}{{VVref|JP2}}{{VVref|JP3}}}}
{{SarValdLin|1155|[[Imperatorius Go-Širakava|Go-Širakava]]|[[1158 m.|1158]]|||{{Išnaša|1={{en-icon}} Brown, Delmer and Ichiro Ishida, eds. (1979). [[Jien]], c.1220, ''[[Gukanshō]]; "The Future and the Past: a translation and study of the 'Gukanshō,' an interpretive history of Japan written in 1219" translated from the Japanese and edited by Delmer M. Brown & Ichirō Ishida.'' Berkeley: University of California Press. ISBN 0-520-03460-0|2=JP1}}{{Išnaša|1={{en-icon}} [[Isaac Titsingh|Titsingh]], Isaac. (1834). Siyun-sai Rin-siyo/[[Hayashi Gahō]], 1652. ''Nipon o daï itsi ran; ou, [http://books.google.com/books?id=18oNAAAAIAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false Annales des empereurs du Japon.]'' Paris: Oriental Translation Society of Great Britain and Ireland|2=JP2}}{{Išnaša|1={{en-icon}} Varley, H. Paul , ed. (1980). [[Kitabatake Chikafusa]], 1359, ''[[Jinnō Shōtōki]] ("A Chronicle of Gods and Sovereigns: Jinnō Shōtōki of Kitabatake Chikafusa" translated by H. Paul Varley).'' New York: Columbia University Press. ISBN 0-231-04940-4|2=JP3}}}}
}}
}}
{{SarVald1|Kinija|Dzin|
{{SarVald1|Kinija|Dzin|
{{SarValdLin|[[1149 m.|1149]]|[[Vanjan Liangas]]|[[1160 m.|1160]]||~|{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.chinaknowledge.org/History/Song/jinn-rulers.html Chinese History - Jin Dynasty 金 (1115-1234)]|2=CN60}}}}
{{SarValdLin|[[1149 m.|1149]]|[[Vanjan Liangas]] |[[1160 m.|1160]]||~|{{VVref|CN60}}}}
}}
}}
{{SarVald2|Kinija|
{{SarVald2|Kinija|
{{SarVald1|Kinija|Liao|
{{SarVald1|Kinija|Liao|
{{SarValdLin|[[1150 m.|1150]]|[[Jeliu Ilie]]|[[1163 m.|1163]]||~|{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.chinaknowledge.org/History/Song/liao-rulers.html Chinese History - Liao Dynasty 遼 (907-1125)]|2=CN59}}}}
{{SarValdLin|[[1150 m.|1150]]|[[Jeliu Ilie]] |[[1163 m.|1163]]||~|{{VVref|CN59}}}}
}}
}}
{{SarVald1|Kinija|Song|
{{SarVald1|Kinija|Song|
{{SarValdLin|[[1127 m.|1127]]|[[Džao Gou]]|[[1162 m.|1162]]||~|{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.chinaknowledge.org/History/Song/song-rulers.html Chinese History - Song Dynasty 宋 (960-1279)]|2=CN58}}}}
{{SarValdLin|[[1127 m.|1127]]|[[Džao Gou]] |[[1162 m.|1162]]||~|{{VVref|CN58}}}}
}}
}}
{{SarVald1|Kinija|Vakarų Sia|
{{SarVald1|Kinija|Vakarų Sia|
{{SarValdLin|[[1140 m.|1140]]|[[Li Žensiao]]|[[1193 m.|1193]]||~|{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.chinaknowledge.org/History/Song/xixia-rulers.html Chinese History - Western Xia Dynasty (Xixia) 西夏 (1038-1227)]|2=CN61}}{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.historyfiles.co.uk/KingListsFarEast/ChinaDynasties.htm Kinijos karaliai]|2=CN12}}}}
{{SarValdLin|[[1140 m.|1140]]|[[Li Žensiao]] |[[1193 m.|1193]]||~|{{VVref|CN61}}{{VVref|CN12}}}}
}}
}}
}}
}}
{{SarVald1|Lenkija|1 Krokuvos didysis kunigaikštis|
{{SarVald1|Lenkija|1 Krokuvos didysis kunigaikštis|
{{SarValdLin|[[1146 m.|1146]]|[[Boleslovas IV Garbanius]]|[[1173 m.|1173]]|||{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.worldstatesmen.org/Poland.htm Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)]|2=PL1}}}}
{{SarValdLin|[[1146 m.|1146]]|[[Boleslovas IV Garbanius]] |[[1173 m.|1173]]|||{{VVref|PL1}}}}
}}
}}
{{SarVald1|Malaizija|Kedaho sultonatas|
{{SarVald1|Malaizija|Kedaho sultonatas|
{{SarValdLin|[[1136 m.|1136]]|[[Muzaffar Šah I (Kedahas)|Muzaffar Šah I]]|[[1179 m.|1179]]|||{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://uqconnect.net/~zzhsoszy/states/malaysia/kedah.html Kedacho sultonai. (uqconnect.net)]|2=MY2}}}}
{{SarValdLin|[[1136 m.|1136]]|[[Muzaffar Šah I (Kedahas)|Muzaffar Šah I]] |[[1179 m.|1179]]|||{{VVref|MY2}}}}
}}
}}
{{SarVald1|Vatikanas|Popiežius|
{{SarVald1|Vatikanas|Popiežius|
{{SarValdLin|[[1154 m.|1154]]|[[Adrianas IV]]|[[1159 m.|1159]]|||{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.newadvent.org/cathen/12272b.htm Katalikų enciklopedija] ({{en|Catholic Encyclopedia}})|2=VA1}}{{Išnaša|1={{en-icon}} [http://www.ojaiorange.com/popes/intro.php Popes & Anti-Popes]|2=VA2}}}}
{{SarValdLin|[[1154 m.|1154]]|[[Adrianas IV]] |[[1159 m.|1159]]|||{{VVref|VA1}}{{VVref|VA2}}}}
}}
}}
{{SarValdEnd|I}}
{{SarValdEnd|I}}

13:53, 29 rugsėjo 2010 versija

Metai:

1152 1153 1154 - 1155 - 1156 1157 1158
MCLV metai

Dešimtmečiai:

4-as 5-as - 6-as - 7-as 8-as

Šimtmečiai:

XI amžius - XII amžius - XIII amžius

2 tūkstantmetis


Šablonas:SarValdTitle Šablonas:SarVald1 Šablonas:SarVald1 Šablonas:SarVald2 Šablonas:SarVald1 Šablonas:SarVald1 Šablonas:SarVald1 Šablonas:SarValdEnd

1155 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.


Pasaulyje

Gimtadieniai

Šablonas:Generuojamas

Nedatuota

  • Čingischanas, garsiausias mongolų vadas, XII a. buvo sukūręs didžiausią visoje žmonijos istorijoje imperiją – nuo Ramiojo vandenyno rytuose iki Elbės upės vakaruose. Jo ir jo armijos veiksmai buvo labai žiaurūs. Nuo gimimo buvo žinomas kaip Temudžinas, tačiau 1206 m. pavadintas Čingischanu (t. y. Didžiuoju chanu) (m. 1227 m.).

Šablonas:Generuojamas


Nuorodos