Antanas Smetona

Antanas Smetona
1-as Lietuvos prezidentas
Gimė	1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnis, Lietuva
Mirė	1944 m. sausio 9 d. (69 metai) Klyvlendas, Ohajas, JAV
Pilietybė	Lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė
1-as Lietuvos prezidentas
Ėjo pareigas	1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. birželio 19 d.
Ankstesnis	-
Vėlesnis	Aleksandras Stulginskis
Partija	Lietuvių tautininkų sąjunga

Lietuvos Prezidento Antano Smetonos bareljefas nepriklausomybės paminklo steloje, Vištytyje. Autorius Juozas Kalinauskas

Antano Smetonos fotoportretas darytas prieš I pasaulinį karą (Vilniaus fotografas Aleksandras Jurašaitis, 1859-1915).

Lietuvos Tarybos prezidiumas. Antanas Smetona antras iš kairės

Respublikos Prezidentas kalba susirinkime

Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. - 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV, 1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klyvlendo „Knollwood Cemetery Mausoleum“ į „All Souls“ kapines Chardon mieste, Ohajo valstija) – tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas.

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr.), mažažemių valstiečių šeimoje. Žuvo sūnaus bute neaiškiomis aplinkybėmis 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klyvlende (JAV). 1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klivlendo „Knollwood Cemetery Mausoleum“ į „All Souls“ kapines Chardon mieste (Ohajo valstija).

Išvertė keletą klasikinių veikalų iš graikų kalbos, buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų.

Biografija

Išsilavinimas

Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Mintaujos gimnazijoje kartu su Jonu Jablonskiu ir Vincu Kudirka priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Iš gimnazijos pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai.

1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke.

Veikla

1902–1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys. 1905 m. gruodžio 4 d.–5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.

1917 m. rugsėjo 18 d. – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

1920–1924 m. Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. 1923 m. lapkričio mėn. valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926 m.). 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. paskelbiamas Lietuvos Respublikos Valstybės Vadu, gruodžio 19 d. išrinktas prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.

Persekiojo politinius priešininkus. 1929 m. gegužės 6 d. Kaune pasikėsinta į A. Voldemarą, tuometinį premjerą, nušautas jį pridengęs adjutantas. Vėliau nušalina iš ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų ir internuoja Plateliuose, Žemaitijoje. Tuo pat metu Varnių koncentracijos stovykloje kalėjo buvęs ministras pirmininkas Pranas Dovydaidis, universiteto profesorius Juozas Eretas, Adolfas Damušis ir daugelis kitų.

Po Maskvos ultimatumo ir valstybės tarybos atsisakymo priešintis, 1940 m. birželio mėn. pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.

1921–1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. docentas. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.

Bendradarbiavimo „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių bei verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.

Smetona gana palankiai vertino korporatyvizmą, jo atsiradimą siedamas su liberalizmo santvarkos ar net epochos pabaiga. Kritikavo liberalizmą už egocentriškumo aspektą jame, buvo griežtas antikomunistas, dėl to vėliau tiek liberalų, tiek komunistų buvo apibūdinamas kaip fašistas. Tačiau Smetona mieliau propagavo savitą kelią teigdamas, kad negalima aklai kopijuoti fašizmo ar kitų svetimų santvarkų, nes kiekviena tauta gyvenanti savitomis sąlygose, ir jai tinkanti tik savita prie tų sąlygų pritaikyta politinė sistema. Griežtai kritikavo nacizmą ir jo rasinio bei tautinio elitarizmo nuostatas, teigė kiekvieną tautą esant vertybe savaime.

Smetonos įsivaizduojamos autoritetinės santvarkos bruožai ryškėja iš keleto jo pasisakymų. Kreipimesi į Tautininkų Sąjungą „Tauta ir jos valdžia“ Smetona atmeta vienpartinės sistemos galimybę. Prezidentas negalįs būti varžomas nei partijų nei vienos kurios partijos. Tiktai vieningos disciplinos būdu galima užtikrinti atsakomybę, kuri prapuolanti kolektyviai priimant sprendimus, kadangi konkurencija skatinanti sumaištį, o nesant vieno atsakingo asmens, neįmanoma ir pareikalauti atsakomybės iš valdžios institucijų. Tačiau konkrečiau apibūdinti, kaip turi atrodyti autoritetinė santvarka kaip viena iš alternatyvų liberalizmui šalia fašizmo ar komunizmo, Smetona niekur nesiėmė.

Bibliografija

• Raštai (4 t.; „Vienybės gairėmis“, „Šviesos takais“, „Atgimstant“, „Lietuvių santykiai su lenkais“); Kaunas, 1930–1931 m.;
• „A. Smetonos pasakyta parašyta“; Kaunas, 1935 m.;
• Rinktiniai raštai; Kaunas, 1990 m.

Atminimo įamžinimas

Vaizdas:Antanas Smetona Tilto.JPG

Atminimo lenta Vilniuje, Tilto g.

• 1920 m. Amerikoje nukaltas bronzinis medalis "Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919" - [1]
• 1926 m. Lietuvos karo laivas pavadintas „Prezidentas Smetona“;
• 1929 m. Kauno karo mokyklai suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas;
• 1931 m. Kauno Panemunėje esanti alėja, kuria Prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu;
• 1932 m. VDU jam suteikė filosofijos garbės daktaro vardą;
• 1938 m. Nukaldinta 10 litų moneta su A. Smetonos atvaizdu;
• 1939 m. Kaune įsteigtas Antano Smetonos vardo lituanistikos institutas. * 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo ir perkeltas į Vilnių;
• 1990 m. Kauno J. Biliūno gatvei suteiktas A. Smetonos alėjos pavadinimas;
• 1990 m. nepriklausomybės paminklo steloje, Vištytyje (skulptorius Juozas Kalinauskas);
• 1995 m. įsteigta metinė Prezidento A. Smetonos vardo bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje;
• 1996 m. Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulptorius Alfonsas Vaura, architektas Kęstutis Mikšys);
• 2009 m. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta Antano Smetonos vardu.

Politinis postas
Prieš tai: postas sukurtas	Lietuvos prezidentas 1919–1920 m.	Po to: Aleksandras Stulginskis
Prieš tai: Jonas Staugaitis	Lietuvos prezidentas 1926–1940 m.	Po to: Antanas Merkys
Prieš tai: -	Lietuvos prezidentas emigracijoje 1940–1944 m.	Po to: Stasys Lozoraitis

Nuorodos

• Lietuvos prezidento A.Smetonos kabinetas Kauno karininkų Ramovėje
• Prezidento A.Smetonos gimtinė

Šaltiniai

• Lietuvos istorija;
• Smetona A. Rinktiniai raštai; Kaunas, 1990 m.;
• Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vikicitatos