Persikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 78.56.194.194 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Escarbot keitimas) |
|||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
'''Persikas''' ({{la|Prunus persica}}, {{en|Peach}}, {{de|Pfirsich}}) − [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos medžių rūšis. Kilęs iš [[Kinija|Kinijos]]. |
'''Persikas''' ({{la|Prunus persica}}, {{en|Peach}}, {{de|Pfirsich}}) − [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos medžių rūšis. Kilęs iš [[Kinija|Kinijos]]. |
||
== [[Morfologija (biologija)|Augalų morfologija]] == |
|||
persikas zodis kiles is persijos |
|||
Kultūrinės persiko veislės kilusios iš paprastojo persiko (''Persica vulgaris''). Paprastasis persikas − medis iki 8 m aukščio. [[Lapas|Lapai]] pražanginiai, pailgai lancetiški, smailiaviršūniai. [[Žiedas|Žiedai]] dvilyčiai, rausvi, violetinio atspalvio. [[Vaisius]] − sultingasis [[kaulavaisis]] (20−600 g), ovalus arba kiaušiniškas, žalsvas arba gelsvas, su raudonyme ar be jos. Odelė dažniausiai pūkuota. Minkštimas geltonas arba baltas, sultingas, saldžiarūgštis arba rūgštus. Persikai valgomi žali, konservuojami, džiovinami. |
|||
Persikų vaisiai turi: |
|||
* 80−90 % [[vanduo|vandens]], |
|||
* 6−14 % [[Cukrus|cukrų]], |
|||
* 0,5−1,2 % [[pektinas|pektino]], |
|||
* 0,08−1,02 [[rūgštys|rūgščių]], |
|||
* 9,4−20 mg % [[Vitaminas C|vitamino C]], |
|||
* 0,6−1,0 mg % [[Karotinas|karotino]] |
|||
Daugiausia persikų auginama Pietų [[Europa|Europoje]] ([[Ispanija|Ispanijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]), [[JAV]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]]. |
|||
== Žodžio kilmė == |
== Žodžio kilmė == |
||
20:22, 19 rugsėjo 2010 versija
| Prunus persica | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Persikas (Prunus persica) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||||
|
Persikas (lot. Prunus persica, angl. Peach, vok. Pfirsich) − erškėtinių šeimos medžių rūšis. Kilęs iš Kinijos.
Augalų morfologija
Kultūrinės persiko veislės kilusios iš paprastojo persiko (Persica vulgaris). Paprastasis persikas − medis iki 8 m aukščio. Lapai pražanginiai, pailgai lancetiški, smailiaviršūniai. Žiedai dvilyčiai, rausvi, violetinio atspalvio. Vaisius − sultingasis kaulavaisis (20−600 g), ovalus arba kiaušiniškas, žalsvas arba gelsvas, su raudonyme ar be jos. Odelė dažniausiai pūkuota. Minkštimas geltonas arba baltas, sultingas, saldžiarūgštis arba rūgštus. Persikai valgomi žali, konservuojami, džiovinami.
Persikų vaisiai turi:
- 80−90 % vandens,
- 6−14 % cukrų,
- 0,5−1,2 % pektino,
- 0,08−1,02 rūgščių,
- 9,4−20 mg % vitamino C,
- 0,6−1,0 mg % karotino
Daugiausia persikų auginama Pietų Europoje (Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje), JAV, Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje.
Žodžio kilmė
Žodis „persikas“ yra kilęs nuo Persijos, dar ir dabar lotyniškasis vaisiaus pavadinimas reiškia „persiškoji slyva“.
Nuorodos
