Stygų teorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
5 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
Daug šios teorijos priešininkų kritikuoja stygų teoriją, nes ji dar nedavė kiekybinių eksperimentinių rezultatų. Kaip ir visos kitos [[kvantinė gravitacija|kvantinės gravitacijos]] teorijos, ši tai pat nurodo, kad tiesioginis eksperimentinis teorijos tikrinimas reikalautų neįmanomai brangių inžinerijos žygdarbių ir išradimų. Jei ir yra griežtų netiesioginių teorijos testų, jie dar nežinomi.
Stygų teorija yra daugybės fizikų dėmesio centras, nes ji reikalauja naujų matematinių ir fizikinių idėjų, kurios būtų sujungtos su labai skirtingomis matematinėmis formuluotėmis. Viena iš viską apimančių idėjų yra 11 dimensijų M teorija, reikalaujanti, kad erdvėlaikis turėtų 11 dimensijų- kitaip nei įprastos trys erdvės ir viena laiko dimensija. Originalios stygų teorijos nuo 1980 aprašo specialias M teorijos sąlygas, kur 11-oji dimensija yra labai maža linija ar apskritimas ir, jei tokios formuluotės yra laikomos fundamentaliomis, tada stygų teorija reikalauja 10-ies dimensijų. Tačiau teorija aprašo ir mums įprastą visatą su keturmačiu erdvėlaikiu ir atvejus, kur koordinatė 10-matėje erdvėje aprašoma ne realiais skaičiais, o visai kitokio tipo matematiniais dydžiais. Taigi, erdvėlaikio sąvokos supratimas stygų teorijoje nėra fiksuotas tam tikra sąvoka: erdvėlaikis geriausiai suprantamas kaip esantis skirtingas skirtingose sąlygose.
Stygų teorija įtraukia ir bendresnius nei stygos objektus, vadinamus [[Brana|Branomis]] (sutrumpinimas iš ,,membranų"). Ši sąvoka įtraukia skirtingų objektų įvairovę- D-branas, juodas p-branas, Neveu- Švarco 5-mates branas. Tai yra išplėsti objektai, krūvio šaltiniai vektorinio potencialo elektro-magnetinioelektromagnetinio lauko diferen-cialinėsdiferencialinės formos apibendrinimams. Šie objektai yra susiję vieni su kitais [[Stygų dvilypumas|dvivypumųdvilypumų]] įvairove. [[Juodoji skylė|Juodosios skylės]] tipo p-branos yra identifikuojamos su [[D-Brana|D branomis]], kurios yra stygų galiniai taškai, o toks identifikavimas vadinamas Kalibraciniu- gravitacijos dualumu (angl.- Gauge-gravity duality). Tokio ekvivalentiškumo tyrimas leido naujai pažvelgti į [[Kvantinė chromodinamika|Kvantinę Chromodinamiką]].
Stygų teorijoje elektronai ir kvarkai atomo viduje yra ne taškiniai objektai, o viendimensinės stygos. šios stygos gali judėti ar vibruoti taip skurdamos skirtingas stebimas daleles su skirtingu aromatu, krūviu, mase ar sukiniu. Stygos sudaro uždaras kilpas ir kartais paviršius, vadinamus D-branomis, kurie gali atsidaryti į viendimensines linijas. Stygos galiniai taškai gali prasiskverbti pro D-braną.
Stygų teorija yra gravitacijos teorija, [[Bendroji Reliatyvumo teorija|Bendrosios Reliatyvumo Teorijos]] (BRT) plėtotė ir klasikinė stygų ir branų interpretacija teigianti, kad tai yra kvantmechaniškai vibruojančios, turinčios krūvį išplėstos juodosios skylės. Viską apimantis fizikinis ,,žvilgsnis” už stygos teorijos yra Holografinis principas, kuris sako, kad juodosios skylės paviršiaus svyravimų apibrėžimas taipogi turi aprašyti ir aplink ją esantį erdvėlaikį. Holografija reikalauja, kad mažų dimensijų teorija, aprašanti horizonto fliuktuacijas, baigsis aprašydama viską, kas gali kristi į bet ką. Todėl juodosios skylės horizonto teorija yra TOE.
33

pakeitimai

Naršymo meniu