Verpimo ratelis

Žemaičių verpimo ratelis, XX a.

Verpimo ratelis (žemaitiškai - kalvaratas) - prietaisas siūlams verpti. Pagal konstrukciją būną gulsčias (plačiau naudotas Klaipėdos krašte ir Aukštatijoje) ir stačias. Lietuvoje atsirado XVIII a. I pusėje. Iki tol valstiečiai naudojo verpstę.

Verpimo ratelis susideda iš ritės siūlams, ratelio, rato, krėslo, paminos, trijų kojų. Pamina minama koja ir taip sukamas ratas. Pluošto kuodelis tvirtinamas prie prieverpstės. Sukdama ratelį koja, verpėja kaire ranka peša iš kuodelio verpalą, o dešine ranka, prilaikydama jį, lygina siūlą, nutaiko siūlo storumą ir leidžia jį į ritę.

Verpimo ratelius darydavo iš uosio, liepos, alksnio. Daugiausia verpdavo moterys žiemos mėnesiais, po visų derliaus nuėmimo darbų.

Literatūra

• A. Jonaitytė. Ratelio verpstės ir jos dalių pavadinimai. - Liet. kalbotyros klausmai. V., 1977, t. 17.