Giruliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Dzotai |
|||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę [[Klaipėda|Klaipėdos]] pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai. |
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę [[Klaipėda|Klaipėdos]] pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai. |
||
Gyvenvietė išaugo po [[1923]] metų, [[Lietuva]]i atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] vėl buvo prijungta prie [[Lietuva|Lietuvos]] ir Klaipėdos miesto. [[1947]]–[[1975]] m. Giruliai buvo [[miesto tipo gyvenvietė |
Gyvenvietė išaugo po [[1923]] metų, [[Lietuva]]i atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] vėl buvo prijungta prie [[Lietuva|Lietuvos]] ir Klaipėdos miesto. [[1947]]–[[1975]] m. Giruliai buvo [[miesto tipo gyvenvietė]]. |
||
[[1970]] m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. |
[[1970]] m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. |
||
{{adm2|3}} |
|||
{{admr|[[1946]]–[[1947]] m.|—|r3=3|[[Klaipėdos miestas]]}} |
|||
{{admr|[[1947]]–[[1975]] m.|miesto tipo gyvenvietė|}} |
|||
{{admr|[[1975]]–[[1995]] m.|—|}} |
|||
{{admr|[[1995]]–|[[Melnragės ir Girulių seniūnija]]|[[Klaipėdos miesto savivaldybė]]}} |
|||
{{adme}} |
|||
=== Pavadinimo kilmė === |
=== Pavadinimo kilmė === |
11:35, 13 rugsėjo 2010 versija
- Kitos reikšmės – Giruliai (reikšmės).
Giruliai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Klaipėdos miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Melnragės ir Girulių seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * vok. Försterei |
Giruliai – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo centro, prie Baltijos jūros. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Kaimą iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę vokiečių statyti Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai. 2009 m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.
Istorija
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.
Gyvenvietė išaugo po 1923 metų, Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą. 1946 m. gyvenvietė kartu su Melnrage vėl buvo prijungta prie Lietuvos ir Klaipėdos miesto. 1947–1975 m. Giruliai buvo miesto tipo gyvenvietė.
1970 m. Giruliuose buvo 719 gyventojų.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1946–1947 m. | — | Klaipėdos miestas |
1947–1975 m. | miesto tipo gyvenvietė | |
1975–1995 m. | — | |
1995– | Melnragės ir Girulių seniūnija | Klaipėdos miesto savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Girulių pavadinimas – asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Girulis daugiskaitos (pavardė minima dar prieškariu). Vokiečiai vietovę vadino Försterei (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.
Dzotai
II pasaulinio karo išvakarėse Giruliuose įrengti dzotai – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, ruošiantis puolimui į rytus. Fortus sudarė 9 gelbžetoniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spygliuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais.
Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu dzotų kompleksą sudaro 3 pastatai (didžiausiojo plotas 500 m²).