Balis

Balis – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras.

Geografija

Balio paplūdimys

Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos (povandeninis tunelis jungia salą su Java ir Lomboku). Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, paskutinį kartą aktyvus 1963). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.

Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.

Salas supa koraliniai rifai.

Klimatas karštas, vasaros lietingos.

Ekonomika

Derlingose, vulkaninėse uolienose, pritaikius dirbtinį drėkinimą gerai auga ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Svarbus turizmo vaidmuo.

Istorija

Malajų salyno regionai Balis
Šalis	Indonezija
Tautos	baliečiai
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai

Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą.

Ankstyvosios valstybės

Žmonės į Balio salą atkeliavo iš Azijos žemyno, spėjama, apie 2500 m. pr. m. e.; apie 100 m. pr. m. e. – atvykėliai iš Indijos. 913 m. užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ – 'krantas', 'šalis').

Paskutinis hinduizmo avanpostas

Madžapadhito imperija, kilusi iš Javos, suvienijo visą Malajų salyną, ir 1343 prijungė Balį. Maždaug apie 1500 m., vis labiau įsigalint islamui, imperija silpo. Visuotinė islamizacija sukėlė hinduizmo kultūros propaguotojų migracijas iš Javos. Dauguma jų kėlėsi į gretimą Balį. Tokiu būdu Balis liko vienintele neislamizuota sala salyne, ir šią kultūrą jis išsaugojo iki šiol.

Kolonizacija

1597 saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman), nors 1585 salą jau buvo pasiekę portugalai. Saloje esančios karalystės priešinosi olandų kolonizacijai. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to – Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.

Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, po to – vėl olandai. 1946 buvo numalšintas sukilimas prieš olandus (dabar tarptautins Balio oro uostas vadinamas žuvusio sukilimo lyderio Ngurah Rai vardu).

Nepriklausoma Indonezija

1950 Balis įėjo į Indonezijos sudėtį.

Demografija

Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų. Kalbos - baliečių ir indoneziečių.

Pasiskirstymas pagal religijas:

• induistai – 93 %
• musulmonai – 5,2 %
• krikščionys – 1,2 %
  • protestantai – 0,7 %
  • Romos katalikai – 0,5 %
• budistai – 0,6 %