Ašmena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°25′0″ š. pl. 25°56′0″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 25.93333°r. ilg. / 54.41667; 25.93333 (Ašmena)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Istorija: VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
|paveikslėlio tekstas = Miesto panorama
|paveikslėlio tekstas = Miesto panorama
|herbas = Coat of Arms of Ašmiany, Belarus.png
|herbas = Coat of Arms of Ašmiany, Belarus.png
|vėliava =
|vėliava = Flag of Ašmiany.gif
|PL=54|PM=25|PS=0|IL=25|IM=56|IS=0
|PL=54|PM=25|PS=0|IL=25|IM=56|IS=0
|sritis = Gardino
|sritis = Gardino
Eilutė 27: Eilutė 27:
== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Coat of Arms Ashmiany 1792.png|thumb|left|180px|Miesto herbas ([[1792]] m.)]]
[[Vaizdas:Coat of Arms Ashmiany 1792.png|thumb|left|180px|Miesto herbas ([[1792]] m.)]]
[[Vaizdas:Coat of Arms of Ašmiany, Belarus, 1845.png|left|thumb|180px|Miesto herbas ([[1845]] m.)]]
[[Vaizdas:Synagogue, Ashmiany.jpg|left|thumb|180px|Sinagogos griuvėsiai]]


Minima nuo [[1340]] m. kaip Vilniaus kunigaikštystės miestas, nuo [[1384]] m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Po [[1387]] m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katalikų bažnyčia, viena pirmųjų [[LDK|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]], kurią administravo [[pranciškonai]]. [[1505]] m. bažnyčia sudegė, atstatyta, [[1812]] m. pastatyta mūrinė, [[XIX a.]] sunyko.
Minima nuo [[1340]] m. kaip Vilniaus kunigaikštystės miestas, nuo [[1384]] m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Po [[1387]] m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katalikų bažnyčia, viena pirmųjų [[LDK|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]], kurią administravo [[pranciškonai]]. [[1505]] m. bažnyčia sudegė, atstatyta, [[1812]] m. pastatyta mūrinė, [[XIX a.]] sunyko.
Eilutė 37: Eilutė 37:
=== Pavadinimo kilmė ===
=== Pavadinimo kilmė ===


[[Vaizdas:Catholic church of Franciscan 2, Ashmiany.jpg|180px|thumb|left|Pranciškonų bažnyčia]]
Miesto pavadinimas yra lietuviškos kilmės (susijęs su žodžiu ''ašmuo'').
Miesto pavadinimas yra lietuviškos kilmės (susijęs su žodžiu ''ašmuo'').



08:11, 8 rugsėjo 2010 versija

Ašmena
blrs. Ашмяны, rus. Ошмяны
            
Miesto panorama
Ašmena
Ašmena
54°25′0″ š. pl. 25°56′0″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 25.93333°r. ilg. / 54.41667; 25.93333 (Ašmena)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ašmenos rajonas
Gyventojų (2007) 14 269
Vikiteka Ašmena

Ašmena – miestas Baltarusijoje, apie 50 km į pietryčius nuo Vilniaus. Ašmenos rajono centras. Išsidėstęs kalvotose, derlingose vietose, prie Ašmenos upės. Per miestą eina plentas Vilniaus-Minskas.

Yra stačiatikių cerkvė, katalikų bažnyčia (Šv. Mykolo Arkangelo). Veikia lengvoji ir maisto pramonė. Yra kraštotyros muziejus.

Istorija

Miesto herbas (1792 m.)
Sinagogos griuvėsiai

Minima nuo 1340 m. kaip Vilniaus kunigaikštystės miestas, nuo 1384 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Po 1387 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katalikų bažnyčia, viena pirmųjų Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, kurią administravo pranciškonai. 1505 m. bažnyčia sudegė, atstatyta, 1812 m. pastatyta mūrinė, XIX a. sunyko.

XV a. per Ašmeną ėjo Hanzos pirklių keliai. XV a. pradžioje - XVIII a. pabaigoje Ašmenoje būta rezidencinės pilies. 1432 m. rugsėjo 1 d. sąmokslininkai Ašmenoje nuvertė nuo sosto Švitrigailą. 1432 m. gruodžio 8 d. prie miestelio įvyko Ašmenos mūšis. XVI a. pradžioje miestui suteikta Magdeburgo teisė. 1519 ir 1655 m. Ašmena buvo užimta rusų kariuomenės, dėl sugriovimų ir nuskurdusių gyventojų 1655, 1661 ir 1677 m. atleista nuo mokesčių. 1566-1940 m. buvo Ašmenos apskrities centras. 1792 m. Stanislovas Augustas Ašmenai suteikė herbą. Caro laikais miestas priklausė Vilniaus gubernijai.

1667 m. dominikonai pastatė Šv. Mykolo bažnyčią. 1797 m. ji sudegė, atstatyta, 1850 m. uždaryta, 1904-1938 m. vėl atstatyta. 1794 m. Ašmenoje buvo J. Jasinskio sukilėlių štabas, suformuotas M. K. Oginskio būrys. 1812 m. Ašmeną užėmė Napoleono kariuomenė, vyko mūšiai, dalis miesto sudegė. Per 1831 m. sukilimą Ašmeną nusiaubė Rusijos imperijos kariuomenė, kuri bažnyčioje nužudė apie 150 žmonių. XIX a. antroje pusėje pastatyta stačiatikių cerkvė, smuklė (karčema). Pagal 1920 m. Lietuvos sutartį su Sovietų Rusija Ašmena atiteko Lietuvai, bet 1920 m. ją okupavo Lenkija. 1939 m. užimta TSRS, priskirta Baltarusijos TSR. 1942-1944 m. priklausė Lietuvos generalinei sričiai.[1]

Pavadinimo kilmė

Pranciškonų bažnyčia

Miesto pavadinimas yra lietuviškos kilmės (susijęs su žodžiu ašmuo).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1848 m. ir 2007 m.
1848 m. 1897 m.sur. 1914 m. 1970 m.sur. 2000 m. 2007 m.
4 115 7 124 8 200 9 621 15 100 14 269


Lietuviai

Ašmenos apylinkėse nuo seno gyveno lietuviai. Per XVII a. šeštojo dešimtmečio ir XVIII a. pradžios karus, badą ir marą daug gyventojų išmirė. Į jų vietą atkelta gudų. Pirmiausia lietuviai pradėjo slavėti palei traktą Minskas-Ašmena-Vilnius, ypač greta Ašmenos. XIX a. viduryje Ašmenos apylinkių žmonės lietuviškai jau nebekalbėjo. Lenkijos statistikos duomenimis, 1919 m. Ašmenoje buvo 10 lietuvių, 1931 m. liko tik 6.

Šaltiniai

  1. Petras GaučasAšmena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.

Nuorodos