Kentas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: th:เคนต์ |
S robotas Pridedama: fy:Kent (Ingelân); smulkūs taisymai |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[ |
[[Vaizdas:Chauser knight from prologue.png|thumb|left|Kenterberio valdovas susiruošė į kryžiaus karą Prūsijoje (iki 1492 m.)]] |
||
Apie [[200]] m. apgyventas išeivių iš žemyno. [[43]] m. e. Kentą prisijungė [[Romos imperija]]. [[V a.]] pradžioje nukariavo [[jutai]] ir [[saksai]], tapo viena iš septynių [[Britanija|Britanijos]] anglosaksų karalysčių. Šv. Augustinas [[597]] m. apkrikštijo Kento karalių [[Etelbertas|Etelbertą]] ir įkūrė [[Kenterberio vienuolynas|Kenterberio vienuolyną]], kuris tapo krikščionių Bažnyčios centru Anglijoje. [[1170]] m. [[Kenterberis|Kenterberio]] katedroje nužudytas arkivyskupas [[Tomas Beketas]], ši vieta tapo piligrimų traukos centru. [[1381]] m. Kente kilo pirmasis Anglijoje Vato Tailerio vadovaujamų valstiečių sukilimas. Dėl strateginės padėties pakrantėje buvo statoma daug gynybinių užtvarų, nuo [[1278]] m. grafystėje buvo 4 iš 5 Anglijos uostų ([[Doveris]], [[Haitas]], [[Romnis]], [[Sendvičas]]), kur bazavosi karališkasis laivynas. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenei puolant vakarų fronte, [[1940]] m. gegužės mėn. iš uostų išplaukę tūkstančiai nedidelių upių ir pakrantės laivų evakavo Sąjungininkų kariuomenę ([[Dunkerko operacija]]).<ref>{{VLE|IX|738|[[A. O]]|Kentas}}</ref> |
Apie [[200]] m. apgyventas išeivių iš žemyno. [[43]] m. e. Kentą prisijungė [[Romos imperija]]. [[V a.]] pradžioje nukariavo [[jutai]] ir [[saksai]], tapo viena iš septynių [[Britanija|Britanijos]] anglosaksų karalysčių. Šv. Augustinas [[597]] m. apkrikštijo Kento karalių [[Etelbertas|Etelbertą]] ir įkūrė [[Kenterberio vienuolynas|Kenterberio vienuolyną]], kuris tapo krikščionių Bažnyčios centru Anglijoje. [[1170]] m. [[Kenterberis|Kenterberio]] katedroje nužudytas arkivyskupas [[Tomas Beketas]], ši vieta tapo piligrimų traukos centru. [[1381]] m. Kente kilo pirmasis Anglijoje Vato Tailerio vadovaujamų valstiečių sukilimas. Dėl strateginės padėties pakrantėje buvo statoma daug gynybinių užtvarų, nuo [[1278]] m. grafystėje buvo 4 iš 5 Anglijos uostų ([[Doveris]], [[Haitas]], [[Romnis]], [[Sendvičas]]), kur bazavosi karališkasis laivynas. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenei puolant vakarų fronte, [[1940]] m. gegužės mėn. iš uostų išplaukę tūkstančiai nedidelių upių ir pakrantės laivų evakavo Sąjungininkų kariuomenę ([[Dunkerko operacija]]).<ref>{{VLE|IX|738|[[A. O]]|Kentas}}</ref> |
||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
== Administracinis padalijimas == |
== Administracinis padalijimas == |
||
[[Vaizdas:KentDistrictsNumbered.svg|thumb|1. Sevenouksas<br>2. Dartfordas<br>3. Gravešemas<br>4. Tonbridžas ir Malingas<br>5. Medvėjus<br>6. Meidstounas<br>7. Tanbridžo Velsas<br>8. Sveilas<br>9. Ešfordas<br>10. Kenterberis<br>11. Šepvėjus<br>12. Tanetas<br>13. Doveris]] |
[[Vaizdas:KentDistrictsNumbered.svg|thumb|1. Sevenouksas<br />2. Dartfordas<br />3. Gravešemas<br />4. Tonbridžas ir Malingas<br />5. Medvėjus<br />6. Meidstounas<br />7. Tanbridžo Velsas<br />8. Sveilas<br />9. Ešfordas<br />10. Kenterberis<br />11. Šepvėjus<br />12. Tanetas<br />13. Doveris]] |
||
Grafystė renka savo parlamentą, kurį sudaro 17 atstovų. Grafystė politiškai padalyta į dvi dalis, kurioms vadovauja atskiros Kento grafystės taryba (''Kent County Council'') ir Medvėjaus taryba (''Medway Council''). Kiekvienas iš 13 rajonų renka savo tarybas. |
Grafystė renka savo parlamentą, kurį sudaro 17 atstovų. Grafystė politiškai padalyta į dvi dalis, kurioms vadovauja atskiros Kento grafystės taryba (''Kent County Council'') ir Medvėjaus taryba (''Medway Council''). Kiekvienas iš 13 rajonų renka savo tarybas. |
||
;Didžiausi miestai: |
;Didžiausi miestai: |
||
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
[[Kategorija:Anglijos grafystės]] |
[[Kategorija:Anglijos grafystės]] |
||
{{Link GA|en}} |
{{Link GA|en}} |
||
Eilutė 51: | Eilutė 52: | ||
[[fi:Kent (kreivikunta)]] |
[[fi:Kent (kreivikunta)]] |
||
[[fr:Kent]] |
[[fr:Kent]] |
||
[[fy:Kent (Ingelân)]] |
|||
[[ga:Kent]] |
[[ga:Kent]] |
||
[[gl:Kent]] |
[[gl:Kent]] |
22:16, 7 rugsėjo 2010 versija
Šablonas:ADMteritorija Kentas (angl. Kent) – grafystė Anglijos pietryčiuose, prie Lamanšo sąsiaurio. Plotas 3543 km², 1 647 100 gyventojų 2007 m.). NUTS:UK–UKJ4. Centras Maidstounas.
Istorija
Apie 200 m. apgyventas išeivių iš žemyno. 43 m. e. Kentą prisijungė Romos imperija. V a. pradžioje nukariavo jutai ir saksai, tapo viena iš septynių Britanijos anglosaksų karalysčių. Šv. Augustinas 597 m. apkrikštijo Kento karalių Etelbertą ir įkūrė Kenterberio vienuolyną, kuris tapo krikščionių Bažnyčios centru Anglijoje. 1170 m. Kenterberio katedroje nužudytas arkivyskupas Tomas Beketas, ši vieta tapo piligrimų traukos centru. 1381 m. Kente kilo pirmasis Anglijoje Vato Tailerio vadovaujamų valstiečių sukilimas. Dėl strateginės padėties pakrantėje buvo statoma daug gynybinių užtvarų, nuo 1278 m. grafystėje buvo 4 iš 5 Anglijos uostų (Doveris, Haitas, Romnis, Sendvičas), kur bazavosi karališkasis laivynas. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos kariuomenei puolant vakarų fronte, 1940 m. gegužės mėn. iš uostų išplaukę tūkstančiai nedidelių upių ir pakrantės laivų evakavo Sąjungininkų kariuomenę (Dunkerko operacija).[1]
Ekonomika
Auginamos obelys, vyšnios, paplitusi avininkystė. Nusausintos Romnio pelkės laikomos vienomis geriausių pasaulyje ganyklų. Popieriaus gamyba (Darentas, Medvėjus), naftos perdirbimas (Graino sala).
Administracinis padalijimas
Grafystė renka savo parlamentą, kurį sudaro 17 atstovų. Grafystė politiškai padalyta į dvi dalis, kurioms vadovauja atskiros Kento grafystės taryba (Kent County Council) ir Medvėjaus taryba (Medway Council). Kiekvienas iš 13 rajonų renka savo tarybas.
- Didžiausi miestai
- Kenterberis
- Meidstounas
- Doveris
- Ročesteris
- Grinvičas
- Čatemas
- Vuličas
- Sendvičas
- Ramsgeitas
- Margeitas
- Greivsendas
Šaltiniai
- ↑ A. O. Kentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 738 psl.