Tarybų Sąjungos komunistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: tl:Partido Komunista ng Unyong Sobyet |
S robotas Pridedama: el:Κομμουνιστικό Κόμμα της Σοβιετικής Ένωσης |
||
Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
[[da:Sovjetunionens kommunistiske parti]] |
[[da:Sovjetunionens kommunistiske parti]] |
||
[[de:Kommunistische Partei der Sowjetunion]] |
[[de:Kommunistische Partei der Sowjetunion]] |
||
[[el:Κομμουνιστικό Κόμμα της Σοβιετικής Ένωσης]] |
|||
[[en:Communist Party of the Soviet Union]] |
[[en:Communist Party of the Soviet Union]] |
||
[[eo:Komunista Partio de Sovetunio]] |
[[eo:Komunista Partio de Sovetunio]] |
13:59, 7 rugsėjo 2010 versija
Tarybų Sąjungos Komunistų partija arba sutrumpintai TSKP (rus. Коммунистическая партия Советского Союза, rus. КПСС) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija, gavusi valdžią per Spalio perversmą. 1912 m. Prahos partinėje konferencijoje nuo Rusijos Socialdemokratų Darbininkų partijos atsiskyrė Lenino vadovaujama bolševikų frakcija ir įkūrė Rusijos Socialdemokratų Darbininkų (bolševikų) partiją. 1918 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų partija (bolševikų)“ (rus. Российская коммунистическая партия (большевиков)). 1925 m. pervadinta į Visasąjunginę Komunistų partiją (bolševikų) (rus. Всесоюзная коммунистическая партия (большевиков)). 1952 m. pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“. Partijos vadovas iki 1924 m. buvo Leninas. 1922 m. Stalinas užėmė naujai sukurtą partijos generalinio sekretoriaus postą, kuris leido jam po Lenino mirties 1924 m. savo rankose sutelkti diktatoriškus įgaliojimus.
Po Stalino mirties 1953 m. ir kurį laiką trukusios vidinės partijos kovos dėl valdžios partijos pirmuoju sekretoriumi tapo Nikita Chruščiovas.
TSKP ideologija buvo grindžiama Karlo Markso, Lenino mokymu, kurio pagrindinis siekis gamybos priemones perduoti ir politinę valdžią įgyvendinti per proletariato diktatūrą.
Vadovybė
Pagal partijos įstatus, aukščiausias TSKP valdymo organas buvo TSKP suvažiavimas. TSKP suvažiavimas išrinkdavo Centro komitetą (TSKP CK), kuris pagal įstatus buvo aukščiausias partijos valdymo organas tarp suvažiavimų. Nuo 1919 m. TSKP CK išrinkdavo Politbiurą (1952-1966 m. vadintą Prezidiumu) ir Sekretoriatą, vadovaujamą Generalinio sekretoriaus (1919-1922 m. vadintą atsakinguoju sekretoriumi, 1953-1966 m. - Pirmuoju sekretoriumi), o iki 1952 m. - ir Orgbiurą.