Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°51′40″ š. pl. 23°57′50″ r. ilg. / 54.86111°š. pl. 23.96389°r. ilg. / 54.86111; 23.96389 (Panemunė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18: Eilutė 18:
}}
}}


'''Panemunė''' (arba '''Aukštoji Panemunė''') – [[Kauno miesto dalis]] kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, aukščiau [[Jiesia|Jiesios]] upės žiočių. Plotas 2,8 km².
'''Panemunė''' (arba '''Aukštoji Panemunė''') – [[Kauno miesto dalis]] kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, aukščiau [[Jiesia|Jiesios]] upės žiočių. Plotas 2,8 km².


Stovi [[Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia]] (nuo [[1859]] m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta [[šv. Rokas|šv. Roko]] atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune [[Panemunės šilas]]. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.
Stovi [[Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia]] (nuo [[1859]] m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta [[šv. Rokas|šv. Roko]] atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune [[Panemunės šilas]]. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.


== Istorija ==
== Istorija ==
[[1384]] m. [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] karo kelių aprašymuose paminėtas ''Vaišvydų'' kaimas. [[XVI a.]] minimas Panemunės kaimas, [[1559]] m. – [[Panemunės dvaras]]. Istorikai spėja, kad [[XVII a.]] prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. [[1742]] m. karaliaus [[Augustas III|Augusto III]] jis paskirtas Kauno [[seniūnas|seniūnu]]. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.
[[1384]] m. [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] karo kelių aprašymuose paminėtas ''Vaišvydų'' kaimas. [[XVI a.]] minimas Panemunės kaimas, [[1559]] m. – [[Panemunės dvaras]]. Istorikai spėja, kad [[XVII a.]] prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.


XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. [[1742]] m. karaliaus [[Augustas III|Augusto III]] jis paskirtas Kauno [[seniūnas|seniūnu]]. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.
1859–[[1860]] m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. [[1917]] m. įkurtos [[Panemunės kapinės]]. Jose palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]], kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys. [[1864]] m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško [[alus|alaus]] fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. [[XIX a.]] pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – [[Kauno tvirtovė]]s statybai. [[1913]] m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje [[aerodromas]]. Apie [[1900]] m. veikė [[Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė]].


1859–[[1860]] m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. [[1864]] m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško [[alus|alaus]] fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. [[XIX a.]] pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.
[[1922]] m. į Panemunę atkelta [[KKM|Karo mokykla]], įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. [[1919]]–[[1935]] m. vyko traukinių eismas [[Kauno siaurukas|siauruoju geležinkeliu]] Panemunė-[[Kauno senamiestis|Senamiestis]], [[1924]] m. ėmė kursuoti autobusai nuo [[Kauno rotušė]]s. [[1927]]–[[1928]] m. pastatytas [[Panemunės tiltas|gelžbetoninis tiltas]] per Nemuną tarp [[Šančiai|Šančių]] ir Panemunės. [[1931]] m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto [[savivaldybė]]s žinion, įsteigta [[Aukštieji karininkų kursai|Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]]. [[1933]] m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.

[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – [[Kauno tvirtovė]]s statybai. [[1913]] m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje [[aerodromas]]. Apie [[1900]] m. veikė [[Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė]]. [[1917]] m. įkurtos [[Panemunės kapinės]]. Jose palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]], kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.

[[1922]] m. į Panemunę atkelta [[KKM|Karo mokykla]], įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. [[1919]]–[[1935]] m. vyko traukinių eismas [[Kauno siaurukas|siauruoju geležinkeliu]] Panemunė-[[Kauno senamiestis|Senamiestis]]. [[1924]] m. ėmė kursuoti autobusai nuo [[Kauno rotušė]]s. [[1927]]–[[1928]] m. pastatytas [[Panemunės tiltas|gelžbetoninis tiltas]] per Nemuną tarp [[Šančiai|Šančių]] ir Panemunės. [[1931]] m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto [[savivaldybė]]s žinion, įsteigta [[Aukštieji karininkų kursai|Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]].

[[1933]] m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.


[[1952]] m. įkurta biblioteka.
[[1952]] m. įkurta biblioteka.
Eilutė 34: Eilutė 40:
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – [[Nemunas|Nemuną]].
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – [[Nemunas|Nemuną]].


==Žymūs žmonės==
== Literatūra ==
* Aukštosios Panemunės istorija (sud. Daiva Nevardauskienė). - Kaunas: Prix Fixe, 2010. - 294 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9946-5-7
Panemunės kapinėse palaidotas Lietuvos prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]] (1885–1969).


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.antraspasaulinis.net/print.php?plugin:content.1020 Lietuvos kariuomenės bazės įkūrimas Aukštojoje Panemunėje]
* [http://www.antraspasaulinis.net/print.php?plugin:content.1020 Lietuvos kariuomenės bazės įkūrimas Aukštojoje Panemunėje]



{{Kauno miesto dalys}}
{{Kauno miesto dalys}}

14:07, 5 rugsėjo 2010 versija

Panemunė
{{#if:
Panemunė
Panemunė
54°51′40″ š. pl. 23°57′50″ r. ilg. / 54.86111°š. pl. 23.96389°r. ilg. / 54.86111; 23.96389 (Panemunė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Panemunės seniūnija
Gyventojų () 9 900
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­nemùnė
Kilmininkas: Pa­nemùnės
Naudininkas: Pa­nemùnei
Galininkas: Pa­nemùnę
Įnagininkas: Pa­nemunè
Vietininkas: Pa­nemùnėje
Istoriniai pavadinimai * lenk. Poniemoń
  • rus. Понемонь

Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km².

Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.

Istorija

1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.

XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.

1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.

Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.

1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 19191935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 19271928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.

1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.

1952 m. įkurta biblioteka.

Pavadinimo kilmė

Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.

Literatūra

  • Aukštosios Panemunės istorija (sud. Daiva Nevardauskienė). - Kaunas: Prix Fixe, 2010. - 294 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9946-5-7

Nuorodos