Ričardas Kazlauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
S typo
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Vaizdas:R.Kazlausko knygos, 2006-11-29.jpg|thumb|right|260px|R.Kazlausko knygos]]
[[Vaizdas:R.Kazlausko knygos, 2006-11-29.jpg|thumb|right|260px|R.Kazlausko knygos]]


'''Ričardas Kazlauskas''' (g. [[1927]] m. [[rugsėjo 14]] d.) – [[zoologija|zoologas]], mokslų kandidatas ([[1963]] m.); [[1952]] m. baigė [[Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetas|Vilniaus universitetą]], nuo [[1956]] m. jame dėstė; docentas ([[1968]] m.).
'''Ričardas Kazlauskas''' Gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, 1952 m. - Vilniaus un-to Gamtos f-tą, įgijo biologo-zoologo specialybę.


Nuo 1947 m. dirba Vilniaus un-to Gamtos f-to Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantas, 1952-55 m. minėto f-to Zoologijos katedroje aspirantas, nuo 1956 m. vyr. dėstytojas, nuo 1966 m. docentas, nuo 1992 m. profesorius.

1963 m. Vilniaus un-to Gamtos f-to mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją “Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai” (mokslinis vadovas S. Jankauskas) [960]. 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).

Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios SSRS regionų.

Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę - dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus un-te sukaupė didelę drugių kolekciją.

1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. - profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.

1995 m. parengė habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją “Lietuvos drugiai (Macrolepidoptera), upių vabzdžiai (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jų paplitimo dėsningumai” (neginta).
Organizavo ir dalyvavo daugelyje moksl. ekspedicijų į įvairius buvusios SSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. - Kuboje, 1994m. - Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. - prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Buvo “Tarybų Lietuvos enciklopedijos” ir “Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos” mokslinis konsultantas.

Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R. Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija.

Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų d-jų narys.
Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių TSRS upių [[entomologija|entomofauna]], [[drugiai|Lietuvios drugiai]], [[apsiuvos]], [[ankstyvės]], [[lašalai]].
Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių TSRS upių [[entomologija|entomofauna]], [[drugiai|Lietuvios drugiai]], [[apsiuvos]], [[ankstyvės]], [[lašalai]].


Eilutė 9: Eilutė 25:


== Publikacijos ==
== Publikacijos ==
Išspausdino monografijų, vadovėlių: “Lietuvos drugiai” (1984) [301]; “Bestuburių zoologija” (1988, vadovėlis aukštosioms mokykloms) [299]. Bendraautoris leidinių: “Lietuvos TSR raudonoji knyga” (1981) [375]; “TSRS Europinės dalies gėlavandenių bestuburių apibūdintojas” (parašė skyrių “Lašalai”) (1977, rusų k.) [1064]; “Čepkeliai” (1977) [77]; “Jie neturi išnykti” (1979) [300]; “Anykščių šilelis” (1979) [40]; “Žvejo vadovas” (1982) [764]; “Kuršių nerija” (1983) [83]; “Lietuvos raudonoji knyga” (1992) [367] ir kt. Parašė vadovėlių mokykloms: “Lietuvos gamta” (1990, 2-asis leid. 1992) (vadovėlis vidurinių mokyklų 5-ajai klasei), (1991 m. išleistas lenkų, 1993 m. - rusų k.) [302, 304]; “Lietuvos gamta: Skaitiniai” (1997, su D. Kazlauskiene) [305]. Publikavo knygą “Mano numylėtiniai” (1997) [303]. Kartu su kitais išvertė į lietuvių k. V. Natali vadovėlį “Bestuburių zoologija”, A. Banikovo ir kt. knygą “Zoologijos kursas”, kurie ilgus metus buvo vienos svarbiausių zoologijos mokymo priemonių aukštosiose mokyklose. 1997 m. su kitais paskelbė knygą “Po tėviškės dangum” […].
* „Čepkeliai“ (su kitais, [[1977]] m.)
* „Jie neturi išnykti“ ([[1979]] m.)
* „Kuršių nerija“ (su kitais, [[1983]] m.)
* parengė atlasą „Lietuvos drugiai“ ([[1984]] m.)


Paskelbė apie 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.
Knygų „Anykščių šilelis“ ([[1979]] m.), „Lietuvos TSR nacionalinis parkas“ ([[1981]] m.) vienas autorių.


Apie 30 metų vedė per televiziją ir radiją biologijos laidas “Langas į gamtą”, “Vakaras su tėveliu”, “Gamtos duris atvėrus” (paruošė apie 200 laidų). Jo iniciatyva buvusioje SSRS įsteigti pirmieji balinių vėžių ir entomologiniai draustiniai. Kartu R. Kazlauskas yra didelis Lietuvos paukščių žinovas.
{{citata|Jei norite ilgiau gyventi – studijuokite Gamtos mokslų fakultete!|Profesorius Ričardas Kazlauskas}}
{{citata|Jei norite ilgiau gyventi – studijuokite Gamtos mokslų fakultete!|Profesorius Ričardas Kazlauskas}}



18:50, 4 rugsėjo 2010 versija

Ričardas Kazlauskas
R.Kazlausko knygos

Ričardas Kazlauskas Gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, 1952 m. - Vilniaus un-to Gamtos f-tą, įgijo biologo-zoologo specialybę.

Nuo 1947 m. dirba Vilniaus un-to Gamtos f-to Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantas, 1952-55 m. minėto f-to Zoologijos katedroje aspirantas, nuo 1956 m. vyr. dėstytojas, nuo 1966 m. docentas, nuo 1992 m. profesorius.

1963 m. Vilniaus un-to Gamtos f-to mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją “Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai” (mokslinis vadovas S. Jankauskas) [960]. 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).

Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios SSRS regionų.

Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę - dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus un-te sukaupė didelę drugių kolekciją.

1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. - profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.

1995 m. parengė habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją “Lietuvos drugiai (Macrolepidoptera), upių vabzdžiai (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jų paplitimo dėsningumai” (neginta). Organizavo ir dalyvavo daugelyje moksl. ekspedicijų į įvairius buvusios SSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. - Kuboje, 1994m. - Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. - prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Buvo “Tarybų Lietuvos enciklopedijos” ir “Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos” mokslinis konsultantas.

Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R. Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija.

Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų d-jų narys. Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių TSRS upių entomofauna, Lietuvios drugiai, apsiuvos, ankstyvės, lašalai.

Moksliniai interesai: Lietuvos drugiai; drugių geografinis paplitimas; apsiuvų, ankstyvių ir lašalų fauna; kaupiama drugių kolekcija.

Publikacijos

Išspausdino monografijų, vadovėlių: “Lietuvos drugiai” (1984) [301]; “Bestuburių zoologija” (1988, vadovėlis aukštosioms mokykloms) [299]. Bendraautoris leidinių: “Lietuvos TSR raudonoji knyga” (1981) [375]; “TSRS Europinės dalies gėlavandenių bestuburių apibūdintojas” (parašė skyrių “Lašalai”) (1977, rusų k.) [1064]; “Čepkeliai” (1977) [77]; “Jie neturi išnykti” (1979) [300]; “Anykščių šilelis” (1979) [40]; “Žvejo vadovas” (1982) [764]; “Kuršių nerija” (1983) [83]; “Lietuvos raudonoji knyga” (1992) [367] ir kt. Parašė vadovėlių mokykloms: “Lietuvos gamta” (1990, 2-asis leid. 1992) (vadovėlis vidurinių mokyklų 5-ajai klasei), (1991 m. išleistas lenkų, 1993 m. - rusų k.) [302, 304]; “Lietuvos gamta: Skaitiniai” (1997, su D. Kazlauskiene) [305]. Publikavo knygą “Mano numylėtiniai” (1997) [303]. Kartu su kitais išvertė į lietuvių k. V. Natali vadovėlį “Bestuburių zoologija”, A. Banikovo ir kt. knygą “Zoologijos kursas”, kurie ilgus metus buvo vienos svarbiausių zoologijos mokymo priemonių aukštosiose mokyklose. 1997 m. su kitais paskelbė knygą “Po tėviškės dangum” […].

Paskelbė apie 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.

Apie 30 metų vedė per televiziją ir radiją biologijos laidas “Langas į gamtą”, “Vakaras su tėveliu”, “Gamtos duris atvėrus” (paruošė apie 200 laidų). Jo iniciatyva buvusioje SSRS įsteigti pirmieji balinių vėžių ir entomologiniai draustiniai. Kartu R. Kazlauskas yra didelis Lietuvos paukščių žinovas.

Jei norite ilgiau gyventi – studijuokite Gamtos mokslų fakultete!

Profesorius Ričardas Kazlauskas


Nuorodos