Teisiniai santykiai

Teisiniai santykiai yra asmens teisių saugos požiūriu svarbiausi visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas; tai teisės normomis sureguliuoti (socializuoti) santykiai, kurių dalyviai susaistyti privalomos (valstybės ginamos) abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros. Tai visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.

Požymiai

• teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu;
• teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma;
• teisės norma yra idėjinis norminis teisinio santykio modelis;
• teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį;
• valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką;
• teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.

Prielaidos

• teisės norma
• teisiniai faktai
• teisinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių teisinės charakteristikos).

Tik būdamos kartu šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.

Struktūra

1) teisinio santykio objektas – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis.Žmogus objektu būti negali.

• Materialiosios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai).
• Asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas ir kt.).
• Teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai.
• Dvasinės kūrybos rezultatai.
• Vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacijos, vekseliai, pinigai ir kt.).

2) Subjektas – yra teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu( teisnumas ir veiksnumas).

3) Turinys – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.

Rūšys

Pagal subjektus

• fizinių asmenų tarpusavio teisiniai santykiai
• fizinių ir juridinių asmenų teisiniai santykiai
• piliečių ir valstybės teisiniai santykiai
• valstybių tarpusavio teisiniai santykiai

Pagal subjektų skaičių

• Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis. Pvz. Nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu,
• Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai ( pvz. Pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio teisės siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.