Kilkio nomas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Panaikinta kategorija "Graikijos nomas"; Pridėta kategorija "Graikijos nomai" (naudojant HotCat)
Asfarer (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 94: Eilutė 94:
[[ar:كيلكيس (مقاطعة)]]
[[ar:كيلكيس (مقاطعة)]]
[[bg:Кукуш (ном)]]
[[bg:Кукуш (ном)]]
[[ca:Prefectura de Kilkis]]
[[de:Kilkis (Präfektur)]]
[[de:Kilkis (Präfektur)]]
[[el:Νομός Κιλκίς]]
[[el:Νομός Κιλκίς]]

21:10, 2 rugsėjo 2010 versija

Šablonas:Infobox Graikijos nomas

Kilkio nomas (gr. Νομός Κιλκίς) - vienas iš Graikijos nomų, Centrinės Makedonijos periferijos dalis. Sostinė - Kilkis (17,4 tūkst. gyv.).

Geografija

Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.

Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra Dojrano ežeras.

Ribos

Su Kilkio nomu ribojasi:

Istorija

Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė senovės Makedonijos karalystė, kurių valdžia pasibaigė Trečiojo Makedonijos karo metu, kai kraštą užvaldė Romos imperija. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau - Bizantijos imperijai.
X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno bulgarai. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.

Apie 500 m. kraštą valdė Osmanų imperija.
XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po Pirmojo Balkanų karo 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po Antrojo Balkanų karo kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:

  • Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir Strumicos.[1],
  • Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po Neuilly sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
  • Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919-1922 m. Graikijos-Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po Lozanos sutarties pasirašymo.

Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas.[2] Po Antrojo pasaulinio karo ir Graikijos pilietinio karo teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.

Savivaldybės

Kilkio nomo savivaldybės
Demas
(Nr. žemėlapyje)
YPES kodas Centras
(jei vadinasi kitaip)
Pašto kodas Teritorijos
kodas
Axioupoli (2) 2801 614 00 23830-3
Cherso (11) 2812 610 02 23410-5
Doirani (5) 2804 610 03 23410-9
Evropos (6) 2805 610 02 23430-6
Gallikos (3) 2802 Kampani 611 00 23430-42
Goumenissa (4) 2803 613 00 23430-4
Kilkis (1) 2806 611 00 23410-2 through 7
Kroussa (7) 2807 Terpylos 611 00 23410-4
Mouries (8) 2809 Stathmos Mourion 610 03 23410-31
Pikrolimni (9) 2810 Mikrokampos 570 01 23431-9
Polykastro (10) 2811 612 00 23430-2
Kinotita
(Nr. žemėlapyje)
YPES kodas Centras
(jei vadinasi kitaip)
Pašto kodas Teritorijos
kodas
Livadia (12) 2808 614 00 23430-3

Buvusios provincijos

Anksčiau Kilkio nomą sudarė šios provincijos:

  • Kilkio provincija
  • Peonijos provincija (centras Goumenissa)

Nuorodos

  1. [in Greek: "Trapped...the Greeks of Skopje", Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]
  2. Law, Gwillim (1999). Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998. McFarland. p. 152. ISBN 9780786407293.