Žemaičių Alkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Žemaičių Alka''' – [[1998]] m. birželį [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]] atstatyta [[Pagonys|pagoniška]] šventvietė su paleoastronomine [[observatorija]], XV amžiuje stovėjusi ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] [[Palanga|Palangoje]]. Menininkai išdrožti baltų dievų stulpai: [[Perkūnas]], [[Aušrinė]], [[Žemyna]], [[Austėja]], [[Ondenis]], [[Patrimpas]], [[Patulas]], [[Velnias]], [[Lada]]. Saulei leidžiantis į jūra, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: [[Rasos|Rasas]], [[Gandro diena|Gandro dieną]], [[Užgavėnės|Užgavėnes]], [[Kalėdos|Kalėdas]] ir kt. |
'''Žemaičių Alka''' – [[1998]] m. birželį [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]] atstatyta [[Pagonys|pagoniška]] šventvietė su paleoastronomine [[observatorija]], XV amžiuje stovėjusi ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] [[Palanga|Palangoje]]. Menininkai išdrožti baltų dievų stulpai: [[Perkūnas]], [[Aušrinė]], [[Žemyna]], [[Austėja]], [[Ondenis]], [[Patrimpas]], [[Patulas]], [[Velnias]], [[Lada]]. Saulei leidžiantis į jūra, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: [[Rasos|Rasas]], [[Gandro diena|Gandro dieną]], [[Užgavėnės|Užgavėnes]], [[Kalėdos|Kalėdas]] ir kt. |
||
==Istorija== |
|||
[[1966]]–[[1976]] m. netoli Šventosios archeologinius kasinėjimus atliko dr. [[Rimutė Rimantienė]]. Ji rado vieną įdomiausių [[akmens amžius|akmens amžiaus]] gintaro lobį. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke. |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://zemaitiualka.lt/ Žemaitiu alka (žemaitiškai)] |
* [http://zemaitiualka.lt/ Žemaitiu alka (žemaitiškai)] |
||
{{Šalis-stub|Lietuva}} |
|||
[[Kategorija:Palanga]] |
[[Kategorija:Palanga]] |
||
16:12, 22 rugpjūčio 2010 versija
56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg.
.jpg)
Žemaičių Alka – 1998 m. birželį Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkai išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūra, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.
Istorija
1966–1976 m. netoli Šventosios archeologinius kasinėjimus atliko dr. Rimutė Rimantienė. Ji rado vieną įdomiausių akmens amžiaus gintaro lobį. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.