Kabutės: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S Bot: de:Anführungszeichen is a good article |
||
Eilutė 27: | Eilutė 27: | ||
[[Kategorija:Skyrybos ženklai]] |
[[Kategorija:Skyrybos ženklai]] |
||
{{Link GA|de}} |
|||
[[az:Dırnaq işarəsi]] |
[[az:Dırnaq işarəsi]] |
||
Eilutė 36: | Eilutė 37: | ||
[[de:Anführungszeichen]] |
[[de:Anführungszeichen]] |
||
[[en:Quotation mark]] |
[[en:Quotation mark]] |
||
⚫ | |||
[[eo:Citilo]] |
[[eo:Citilo]] |
||
⚫ | |||
[[eu:Komatxoak]] |
[[eu:Komatxoak]] |
||
⚫ | |||
[[fr:Guillemet]] |
[[fr:Guillemet]] |
||
[[ |
[[he:מרכאות]] |
||
[[hr:Navodnik]] |
[[hr:Navodnik]] |
||
⚫ | |||
[[id:Tanda petik]] |
[[id:Tanda petik]] |
||
[[is:Gæsalappir]] |
[[is:Gæsalappir]] |
||
[[it:Virgolette]] |
[[it:Virgolette]] |
||
[[ |
[[ja:引用符]] |
||
[[kk:Тырнақша]] |
[[kk:Тырнақша]] |
||
⚫ | |||
[[nl:Aanhalingsteken]] |
[[nl:Aanhalingsteken]] |
||
[[ja:引用符]] |
|||
[[no:Anførselstegn]] |
[[no:Anførselstegn]] |
||
[[pl:Cudzysłów]] |
[[pl:Cudzysłów]] |
||
[[pt:Aspas]] |
[[pt:Aspas]] |
||
[[ru:Кавычки]] |
[[ru:Кавычки]] |
||
⚫ | |||
[[sk:Úvodzovky]] |
[[sk:Úvodzovky]] |
||
[[sl:Narekovaj]] |
[[sl:Narekovaj]] |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
[[sv:Citationstecken]] |
[[sv:Citationstecken]] |
||
[[tl:Panipi]] |
[[tl:Panipi]] |
||
Eilutė 63: | Eilutė 63: | ||
[[uk:Лапки]] |
[[uk:Лапки]] |
||
[[war:Kugitkugit]] |
[[war:Kugitkugit]] |
||
[[xal:Хашалт]] |
|||
[[zh:引号]] |
[[zh:引号]] |
19:48, 19 rugpjūčio 2010 versija
Skyrybos ženklai |
---|
apostrofas ( ' ) ( ’ ) |
Tipografiniai ženklai |
ampersandas ( & ) |
Kabutės – šalutinis skyrybos ženklas, kuriuo išskiriami kokiu nors ypatingu santykiu su pagrindiniu tekstu susiję žodžiai ar sakiniai. Kitų ženklų kabutės neatstoja.
Vartojimas
Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba, kai ji po autoriaus žodžių rašoma toje pačioje eilutėje:
- Į ją pažiūrėję, žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergytė“.
- Visus vyrus sustatė valsčiaus patalpos kairėje ir sakė: „Kas už Pečiūrą, pasilikite vietoje, o kas prieš jį, pereikite dešinėn pusėn“.
Kabutėmis skiriamos tiesiogine kalba išreikštos veikėjo mintys ar samprotavimai:
- Andrius galvojo: „Ne, aš dabar nieko nebijau“.
- „Negerai, negerai“, – sakė jis sau, eidamas į jūrą.
Kabutėmis išskiriamos citatos, autoriaus kalboje pakartojami užrašai, kieno nors žodžiai, garsų pamėgdžiojimai:
- Pirmoji lietuviška knyga prasideda žodžiais: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...“
Kabutėmis išskiriami tikriniai simboliniai įstaigų, organizacijų, knygų, laikraščių, meno kūrinių pavadinimai, mechanizmų ir gaminių markės:
- Rungtynes šešių taškų skirtumu laimėjo Kauno „Žalgiris“.
Su kabutėmis gali būti rašomi netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus:
- Tie dideli puikūs miškai buvo „mūsų“ pono...