Anemija

Raudonieji kraujo kūneliai, padidinta apie 1500 kartų

Mažakraujystė arba anemija – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių ir/arba hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to sumažėja deguonies išnešiojimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją.

Yra keletas anemijos rūšių, vienas iš pagrindinių anemijų skirstymo principų yra „morfologinis“, kai anemijos skirstomos pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį. Jei ląstelės yra mažesnės nei normalios (mažiau 80 fl) ji vadinama mikrocitine, jei normalaus dydžio (80-100 fl) – normocitine, jei didesnės nei normalios (virš 100 fl) – makrocitine. Pagal tai dažnai galima nustatyti ir pagrindines anemijos priežastis, pvz., mikrocitinė anemija dažnai atsiranda dėl geležies trūkumo.

Dar viena anemijos rūšis yra pjautuvinė anemija, jos metu eritrocitai įgyja pjautuvo formą. Homozigotai miršta dar kūdikystėje, o heterozigotai yra ligos nešiotojai. Šis hemoglobinas yra žymimas HbS. Jo beta grandineje 6 pozicijoje Glu amino rūgštis yra pakeista į Val. HbS grandinėje atsiranda lipni vieta. DeoksiHbS lipniomis vietomis jungiasi su kitomis molekulėmis ir susidaro polimerai. Polimerų pluoštai nusėda ir deformuoja eritrocitus. DeoksiHbs yra 25 kartus mažiau tirpus nei normalus Hb.

Anemija yra dažniausias kraujotakos sistemos nukrypimas, ją gali sukelti įvairios priežastys.

Simptomai

Dažnai anemijos simptomai nėra ryškūs ir ilgai nepastebimi. Dažniausias simptomas – silpnumas ir nuovargis, kartais būna dusulys, labai rimtais atvejais – širdies veiklos sutrikimai, senesniems žmonėms tai gali sukelti širdies priepuolį. Išbalimas pastebimas tik labai rimtais ligos atvejais ir dėl to negali būti laikomas patikimu anemijos požymiu.

Diagnozavimas

Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik paskaičiuojamas hemoglobino lygis, raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus skirtingų anemijos priežasčių diagnozavimui. Vyrams hemoglobino lygis, nurodantis galimą anemiją, yra mažiau nei 13,0 g/dl, moterims 12,0 g/dl.

Kartais gali prireikti ir kitokių kraujo tyrimų, pavyzdžiui, gliukozės kiekio ar kitų.

Geležies trūkumo sukelta anemija

Geležies trūkumo sukelta anemija yra dažniausias anemijos tipas ir ji dažniausiai yra mikrocitinė. Tokia anemija atsiranda, kai su maistu negaunama pakankamai geležies. Geležis yra esminė hemoglobino dalis; dėl nepakankamo geležies kiekio organizme, raudonuosiuose kraujo kūneliuose būna per mažai hemoglobino. Ši anemijos forma dažnesnė moterims nei vyrams. Geležies trūkumo pagrindinė priežastis priešmenopauzės amžiaus moterims yra menstruacijų metu prarandamas kraujas. Šalyse, kur mažai vartojama ar nevartojama mėsa, geležies trūkumo sukelta anemija yra 6-8 kartus dažnesnė nei Šiaurės Amerikoje ir Europoje^{[reikalingas šaltinis]}. Šablonas:Link GA