Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Kitos reikšmės – Čiurlionis (reikšmės).

Čiurlionis
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Biografija
Pilnas vardas	Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Gimė	1875 m. rugsėjo 22 d. Varėna
Mirė	1911 m. balandžio 10 d. (35 metai) Pustelnikas, netoli Varšuvos
Žanrai	klasikinė muzika
Veikla	kompozitorius, dailininkas

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje – 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.

XX a. tarpukariu pavardės linksniavimas iš dalies skyrėsi nuo dabartinio: Čiurlionis-Čiurlionies ir t. t.

Biografija

Tėvas Konstantinas Čiurlionis (1846–1914; gimė Guobiniuose) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą – Druskininkuose. Suorganizavo mišrųjį chorą, kuris atlikdavo keturbalses mišias ir giesmes. Chore giedojo sūnūs Petras ir Jonas, dažnai tėvui talkindavo kiti sūnūs Konstantinas ir Povilas. Choro repeticijos dažniausiai vykdavo Čiurlionių namuose.

Vaikystę praleido Druskininkuose, kur tėvo prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu. 1885 m. baigė liaudies mokyklą ir svajojo toliau mokytis. 1889–1893 m. gydytojo J. Markevičiaus rūpesčiu mokėsi M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje, kur pramoko muzikos teorijos ir bandė kurti, fleita grojo dvaro orkestre. 1894–1899 m. kunigaikščio M. Oginskio remiamas studijavo Varšuvos muzikos institute: fortepijono mokėsi pas prof. T. Brzezickį ir A. Sygietynskį, kompozicijos – pas prof. Z. Noskowskį. Baigęs studijas, dar kurį laiką gyveno Varšuvoje ir vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.

1901–1902 m. tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K. Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S. Jadasohną kontrapunktą. 1902 m. grįžo į Druskininkus, bet netrukus vėl išvyko į Varšuvą, kur lankė piešimo ir dailės mokyklą bei prof. J. Statterio vadovaujamą chorą. 1905 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.

1905 m. keliavo po Krymą ir Kaukazą, 1906 m. aplankė Dresdeną, Prahą, Vieną, Nürnbergą ir Miuncheną. 1907 m. Vilniuje suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. 1908 m. Vilniuje surengė antrąją lietuvių dailės parodą, prie Lietuvių dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti (veikė 1908–1911 m.), buvo valdybos narys.

Kartu su Sofija Kymantaitė 1908 metais

1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite. 1909 m. Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime išrinktas Dainų ir gaidų rinkimo komisijos nariu. 1909 m. lankėsi ir kurį laiką gyveno Sankt Peterburge, rūpinosi lietuvių dailės reikalais. 1910 m. kovo mėn. pradėjo gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos). 1911 m. balandžio 10 d., būdamas 35 metų, toje pačioje sanatorijoje mirė nuo plaučių uždegimo.

Kūryba

M.K.Čiurlionio kapas Rasų kapinėse Vilniuje

Pašto ženklas (1975 m.)

M. K. Čiurlionis – ne tik garsus dailininkas, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, Styginių kvartetas, kantata „De profundis“, fuga „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt.

1909 m. Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M. K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų. Iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių (dalis jų nebaigti) ir apie 500 dailės darbų.

Jis pirmasis muzikas, supratęs lietuvių liaudies dainų nepaprastą grožį, ieškojęs lietuviško stiliaus, naujų kūrybos formų, sugebėjęs įsiskverbti į savo tautos gilumines erdves ir ten įsiklausyti į muzikos bei tapybos paslaptis. Jo straipsniai ir raštai skatino kūrėjus labiau domėtis savuoju menu, dėjo pirmuosius pamatus nacionalinei kūrybai.

Jis pirmasis lietuvių dailininkas, prašnekęs originalia kalba ir forma, patraukęs kitų dėmesį, susilaukęs didelės kitų tautų kultūrininkų bei menininkų pagarbos. Jo tapyba originali, nuoširdi ir nepakartojama. Ji lyg kokia graži daina, nuskambėjusi per visą Lietuvą. Jis bandė sujungti muziką ir tapybą, nors tie menai labai skirtingi ir nesujungiami. Muzika vyksta laike, o tapyba erdvėje. Bet jis pagavo muzikos dvasią, jos ritmą ir visa tai perkėlė į savo dailės drobes. Taip gimė jo garsiosios tapybos sonatos – keturi sonatų paveikslai: „Allegro“, „Andante“, „Scherzo“ ir „Finale“.

M. K. Čiurlionis – simbolistas, pirmasis iš lietuvių savo mene atskleidęs abstrakčiojo meno savitumą. Jis amžino gėrio ir grožio kūrėjas – dailininkas ir muzikas.

Turbūt daugiausia tyrinėjant M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą nusipelnė muzikai profesoriai Jadvyga Čiurlionytė ir Vytautas Landsbergis. 1970 m. išleista J. Čiurlionytės knyga „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“, V. Landsbergis sudarė knygas „M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai“ (1973 m.) ir „Žodžio kūryba “ (1997 m.), parašė knygas: „ Čiurlionio dailė“ (1976 m.), „Vainikas Čiurlioniui“ (1980 m.), „Čiurlionio muzika" (1986 m.). Apie M. K. Čiurlionį knygas parašė J. Gaudrimas ir A. Savickas, J. Bruveris, S. Yla, J.Rūtenis.

• 
  Praeitis (1907 m.)
• 
  Rex (1909 m.)
• 
  Paveikslas „Ramybė“

Atminimo įamžinimas

Čiurlionio namai Vilniuje

1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune atidaryta Čiurlionio galerija. 1936 m. lapkričio 1 d. galerija perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki 1940 m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, nuo 1997 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia dailininko kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.

1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai. 1963 m. Druskininkuose atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus, pastatytas paminklas.

1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne. 1965 m. Skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas sukūrė M.K. Čiurlioniui atminimo medalį. 1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu. Muziko ir dailininko vardą po pasaulį garsina 1968 m. įkurtas M. K. Čiurlionio styginių kvartetas. 1965 m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai (nuo 1994 m. menų gimnazija) suteiktas M. K. Čiurlionio vardas, 1995 m. jo vardu pavadinta ir Druskininkų muzikos mokykla, rengiami jo vardo tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai. 1995 m. Vilniuje įkurti jo vardo namai.

Šaltinis

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Nuorodos

Vikicitatos

• M. K. Čiurlionio fondas
• Senosios liaudies skulptūros rinkinys
• Dailės muziejaus rekonstrukcija
• M. K. Čiurlionio informacijos centras
• Virtuali M. K. Čiurlionio paveikslų galerija