Elena Adomavičienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
red |
S Panaikinta kategorija "Plungės pedagogai"; Pridėta kategorija "Lietuvos pedagogai" (naudojant HotCat) |
||
| Eilutė 53: | Eilutė 53: | ||
[[Kategorija:Lietuvos edukologai]] |
[[Kategorija:Lietuvos edukologai]] |
||
[[Kategorija:Šiaulių pedagogai]] |
[[Kategorija:Šiaulių pedagogai]] |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Šiaulių kraštotyrininkai]] |
[[Kategorija:Šiaulių kraštotyrininkai]] |
||
| ⚫ | |||
17:22, 18 rugpjūčio 2010 versija
| Elena Adomavičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. balandžio 12 d. Kapstatuose, Klaipėdos kraštas |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazys Adomavičius |
| Vaikai | Kazys, Gintaras |
| Veikla | Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė |
| Organizacijos | Šiaulių universitetas |
| Pareigos | docentė |
| Išsilavinimas | edukologijos mokslų daktarė |
| Alma mater | Vilniaus pedagoginis institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Elena Adomavičienė (g. 1931 m. balandžio 12 d. Kapstatuose, Klaipėdos kraštas) – Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė, edukologijos mokslų daktarė.
Biografija
1948 m. baigė Rietavo gimnaziją, 1952 m. – Klaipėdos mokytojų seminariją, 1955-1960 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1981 m. apgynė disertaciją „Paskatinimai ir bausmės auklėjant mokyklinio amžiaus vaikus šeimoje“, edukologijos mokslų daktarė.
1952-1962 m. Žemaitijos mokyklų mokytoja, 1962-1982 m. Plungės 1-osios mokyklos direktorė. 1982-2002 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) kalbos mokymo metodikos dėstytoja, docentė.
Ilgametė Lietuvos kraštotyros draugijos Plungės skyriaus pirmininkė. Nuo 1982 m. dalyvauja Šiaulių miesto kraštotyrininkų veikloje. 1995 m. Juliaus Janonio gimnazijoje įkūrė Šiaulių jaunųjų kraštotyrininkų ugdymo mokyklą, Mikeliukų mokyklą ir jai vadovavo. [1]
Publikavo per 80 straipsnių, skaitė pranešimus konferencijose, dalyvavo kraštotyros darbų parodose, apdovanota diplomais. 1970 m. respublikinei parodai ji pristatė ranka rašytą darbą Gimtasis kaimas, kuriame surašė gimtųjų Kapstatų istoriją, gyventojus, surinko dainas, mįsles, patarles. Už jį gavo antrojo laipsnio diplomą. Tai buvo svarbus įvykis šalyje – kraštotyrininkai buvo paraginti rinkti kaimų istorijas ir leisti leidinius.
Bibliografija
- Pradinukų žodyno plėtimas per gimtosios kalbos pamokas, pedagoginė knyga, 1991 m.,
- Lietuvių kalbos mokėjimo tikrinimas ir vertinimas I-IV klasėse, pedagoginė knyga, 1995 m.,
- Mūsų Kapstatai, 1997 m.,
- Žvilgsnis į praeitį: Endriejavo šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, 2003 m.,
- Patirties skrynia, eilėraščių rinkinys, 2005 m.,
- Lietuvių kalbos testai ir pratimai: pradinėse klasėse, pedagoginė knyga, 2003 m.
Įvertinimas
- 1995 m. Garbės kraštotyrininkė,
- 1996 m. Mikelio prizas.