Turanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S Panaikinta kategorija "Didžiojo Irano regionai"; Pridėta kategorija "Turkestanas" (naudojant HotCat)
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{otheruses}}
{{otheruse|istorinį terminą|apie fiktyvaus veikėjo pasaulį|[[Turanas (Konano pasaulis)]]}}
{{Regionasd
{{Regionasd
| Spalva = #DEB887
| Spalva = #DEB887

07:14, 18 rugpjūčio 2010 versija

Senovės Irano regionas
Turanas (Tuirya)
Šalis Centrinė Azija
Tautos sakai, skitai
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas

Turanas - iraniečių žodis, kuriuo jie nuo seniausių laikų vadina Centrinę Aziją. Pažodžiui jis reiškia "Turo žemė". Šis regionas driekėsi į šiaurę nuo derlingųjų Senovės Persijos regionų: Chorezmo, Margianos, Sogdo, Ferganos, ir pasižymėjo stepiniu klimatu, klajoklišku gyvenimo būdu. Vietos žmonės buvo laikomi laukiniais, barbarais. Turanas buvo priešpriešinamas civilizuotam arijų kraštui - Iranui.

Pagal padavimus pirmieji Avestos laikais Turane gyveno Tuirya iranėnai[1][2][3]. Pagal „Šachnamė“ maždaug 1500 m. vėliau šiame krašte gyveno klajoklių gentys, kurias valdė Turas.

XX a. pradžioje žodį Turanas ėmė naudoti ir europiečiai, kalbėdami apie Centrinę Aziją. Turano lyguma arba Turano žemuma vadinama geografinė teritorija, sudaranti dalį Centrinės Azijos.

Nuorodos

  1. Edward A Allworth,Central Asia: A Historical Overview,Duke University Press, 1994. pp 86.
  2. I. M. Diakonoff, The Paths of History, Cambridge University Press, 1999, pp 100 : Turan was one of the nomadic Iranian tribes mentioned in the Avesta. However, in Firdousi’s poem, and in the later Iranian tradition generally, the term Turan is perceived as denoting ‘lands inhabited by Turkic speaking tribes
  3. According to Prof. Gherado Gnloli:’’Iranian tribes that also keep on recurring in the Yasht, Airyas, Tuiryas, Sairimas, Sainus and Dahis’’. G. Gnoli, Zoroaster's time and homeland, Naples 1980