Alfonsas Bieliauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
Susiliejančios nuorodos, nuorodos į metų straipsnius. using AWB |
||
| Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Alfonsas Bieliauskas''' (g. [[1923 m. |
'''Alfonsas Bieliauskas''' (g. [[1923]] m. [[spalio 5]] d. [[Naujieji Neveronys]], [[Pažaislio valsčius]]) – [[lietuvių]] rašytojas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
08:49, 17 rugpjūčio 2010 versija
| Alfonsas Bieliauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. spalio 5 d. Naujieji Neveronys, Pažaislio valsčius |
| Veikla | lietuvių rašytojas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Alfonsas Bieliauskas (g. 1923 m. spalio 5 d. Naujieji Neveronys, Pažaislio valsčius) – lietuvių rašytojas.
Biografija
1939 m. įstojo į pogrindinę komjaunimo organizaciją. 1941 m. prasidėjus vokiečių okupacijai pasitraukė į TSRS. 1944-1946 m. LLKJS Kauno miesto I sekretorius. 1951 m. baigė Vilniaus universitetą.
Dirbo laikraštyje „Tarybų Lietuva“, žurnale „Švyturys“, 1954-1970 m. jo redaktorius. 1970-1976 m. Rašytojų sąjungos pirmininkas. 1971-1976 m. LKP CK narys.
Kūryba
Pirmieji kūriniai - propagandinės publicistinės apybraižos, šlovinančios sovietinę santvarką. Romanuose „Darbo gatvė“, „Rožės žydi raudonai“ ryški komunistinė ideologija, tikrovė vaizduojama pagal socialistinio realizmo kanonus. Vėliau schemišką vaizdavimą bandė pagyvinti lyrinėmis refleksijomis („Mes dar susitiksim, Vilma!“), vidiniu monologu („Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“ „Ramūs laikai“). Nepriklausomybės praradimą, Lietuvos okupaciją vertino sovietinės istoriografijos požiūriu („Vilniaus kalneliai“, „Ugnelė mūs kraujo“). Romanuose „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“ vyrauja dorinės temos. Išleido literatūros kritikos knygų. Kūrinių išversta į rusų, ukrainiečių, estų, lenkų, latvių, vokiečių ir kitas kalbas.[1]
Bibliografija
- Taip gimsta laimė. (su Vytautu Radaičiu), apybraižų rinkinys, Vilnius, 1949.
- Darbo gatvė. apysaka. Vilnius, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956.
- Rožės žydi raudonai. romanas. Vilnius, 1959.
- Kauno romanas. Vilnius, Vaga, 1973.
- Išdrožti sapnai: kam rašomi romanai: ir šūkis, ir tikrovė: laiškai Martynui M., septyni interviu. Vilnius, Vaga, 1973.
- Mes dar susitiksim, Vilma!. romanas, Vilnius, Vaga, 1975.
- Ji mylėjo Paulį. romanas, Vilnius, Vaga, 1976.
- Tada, kai lijo. romanas, Vilnius, Vaga, 1977.
- Naktis prieš ataką. įvairių metų apsakymai, Vilnius, Vaga, 1978.
- Žalias pažinimo medis. Vilnius, Vaga, 1980.
- Tiltai į širdis: straipsniai apie literatūrą, Vilnius, Vaga, 1981.
- Ramūs laikai: romanas, Vilnius, 1981.
- Žiburys mažame lange: apsakymai, drama, publicistika, Vilnius, Vaga, 1982.
- Raštai. Vilnius, Vaga, 1976-1983.
- Vilniaus kalneliai. romanas, Vilnius, 1986.
- Ugnelė mūs kraujo. Vilnius, Vaga, 1988.
- Patogi moteris. romanas, Vilnius, Pradai, 1996.
- Kitų gyvenimas. romanas, Vilnius, Vaga, 1997.
- Abipus Rubikono: paliudijimai, autobiografinė trilogija, Vilnius: Pradai, 1998.
- Lyg laiškas mylimai, arba Šitaip rašomi romanai. pamąstymai. Vilnius, Margi raštai, 2003.
- Likimas šypsosi laimingiems, novelės, novelaitės, noveliūtės. Vilnius, Margi raštai, 2003.
- Sau paminklą sta…. romanas, Vilnius, Vaga, 2006.[2]
Įvertinimas
- 1959 m. LTSR valstybinė premija už romaną „Rožės žydi raudonai“.
Šaltiniai
- ↑ Algis Kalėda. Alfonsas Bieliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 170 psl.
- ↑ Alfonsas Bieliauskas. rašytojai.lt