Socialinis verslas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Qwa bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ko:사회적 기업
Eilutė 31: Eilutė 31:
[[he:עסק חברתי]]
[[he:עסק חברתי]]
[[ja:社会的企業]]
[[ja:社会的企業]]
[[ko:사회적 기업]]
[[nl:Maatschappelijke onderneming]]
[[nl:Maatschappelijke onderneming]]
[[pl:Przedsiębiorstwo społeczne]]
[[pl:Przedsiębiorstwo społeczne]]

12:46, 14 rugpjūčio 2010 versija

Socialinis verslas (SV) – tai visuomeninę misiją vykdančios organizacijos, kurios taiko verslo strategijas siekdamos apibrėžto socialinio ar aplinkosaugos tikslo. SV apibrėžimas apima tiek pelno nesiekiančias organizacijas, taikančias verslo modelius, tiek ir pelno siekiančias įmones, kurių pagrindinis tikslas – visuomeninė nauda.

Socialinio verslo siekis ne tik atnešti finansinę grąžą, bet ir visuomeninę naudą, dažnai prilyginamas socialiai atsakingos įmonės veiklai. Tačiau socialinis verslas, skirtingai nuo tradicinio verslo modelių, ne tik turi socialinių tikslų - visuomeninė nauda jiems yra esminis principas, pagal kurį sprendžiama apie veiklos sėkmę.

Socialinis verslas nesiekia maksimaliai didinti pelno bendrovės akcininkams: įmonės pelnas tėra įrankis stiprinti visuomeninę / aplinkosaugos misiją. Naudojami įvairūs socialinio verslo modeliai: pelno siekianti įmonė gali būti naudojama finansiškai išlaikyti visuomeninės naudos siekiančią organizaciją, pati siekti socialinių permainų įdarbindama ar dirbdama kartu su pažeidžiamais visuomenės nariais, palankiomis sąlygomis teikti paskolas asmenų grupėms, kurios negali gauti kapitalo iš pagrindinių finansinių institucijų.

Trys principai dažniausiai naudojami socialinio verslo apibrėžimuose:[1]

  1. Socialinis verslas imasi socialinių/aplinkosaugos problemų, kurių nepajėgia išspręsti viešasis sektorius ir laisva rinka;
  2. Esminis socialinės antreprenerystės motyvas – visuomeninė nauda;
  3. Socialiniai verslininkai dažniausiai veikia išnaudodami (o ne atmesdami) rinkos mechanizmus.

SV atsirado trečiajame sektoriuje siekiant išvengti priklausomybės nuo labdaringų aukų ir dotacijų, kurie yra nepastovūs ir riboti savo kiekiu šaltiniai. Privačiame sektoriuje socialinis verslas populiarėja kaip įrankis panaudoti savo įmonę visuomeninėms permainoms kurti. Socialiniame versle susilieja nevyriausybinio sektoriaus ir verslo vadybos principai, filantropinis ir komercinis kapitalas.[2]

Pilietiniame ar privačiame sektoriuje socialinio verslo imasi socialiniai antrepreneriai, kurie siekia dirbti visuomenės labui spręsdami socialines problemas inovatyviais, ilgalaikiais ir efektyvesniais nei tradiciniai būdais. Organizacijos sumanomos ir pirmyn vedamos kūrybingų antreprenerių, kurie įžvelgia galimybę ten, kur kiti jos nepastebi, ir kartu su disciplina, pragmatiškumu, drąsa ir kūrybingumu įgyvendina atrastą sprendimą nepaisydami visų kliūčių.

Pamatinė motyvacija socialio verslo plėtrai pasaulyje – didėjantis suvokimas, kad ekologinių ir visuomeninių problemų mastas yra milžiniškas ir jos negali būti išspręstos vien tradicinėmis ne pelno bei filantropinėmis priemonėmis.


Literatūra

  1. Arthur C. Brooks, "Social Entrepreneurship: A Modern Approach to Social Venture Creation", 2009, 4.
  2. Kathy O. Brozek, "Exploring the Continuum of Social and Financial Returns: When Does a Nonprofit Become a Social Enterprise?", Community Development Investment Review, Volume 5, Issue 2, 2009