Vsevolodas Jaroslavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Perejeslavlio kunigaikščiai" (naudojant HotCat) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Valdovas |
{{Valdovas |
||
|fonas=reg |
|fonas=reg |
||
|titulas = Kijevo Rusios didysis kunigaikštis, Perjeslavo ir Černigovo kunigaikštis |
|vardas=Vsevolodas Jaroslavičius<br />{{ru|}}|titulas = Kijevo Rusios didysis kunigaikštis, Perjeslavo ir Černigovo kunigaikštis |
||
|vaizdas =Vsevolod yaroslavich.jpg |
|vaizdas =Vsevolod yaroslavich.jpg |
||
|dinastija = [[Riurikovičiai]] |
|dinastija = [[Riurikovičiai]] |
12:17, 9 rugpjūčio 2010 versija
Vsevolodas Jaroslavičius rus. '' | |
---|---|
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis, Perjeslavo ir Černigovo kunigaikštis | |
Riurikovičiai | |
Gimė | 1030 m. |
Mirė | 1093 m. balandžio 13 d. (~63 metai) Vyšhorodas, prie Kijevo |
Tėvas | Jaroslavas Išmintingasis |
Motina | Ingegerda |
Sutuoktinis (-ė) | Monomachina nežinoma |
Vaikai | Vladimiras Monomachas Janka Eupraksija Rostislavas Vsevolodovičius |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis | |
Valdė | 1078 m. - 1093 m. balandžio 13 d. |
Pirmtakas | Iziaslavas I, Sviatoslavas II |
Įpėdinis | Sviatopolkas II |
Černigovo kunigaikštis | |
Valdė | 1077 m. - 1078 m. |
Pirmtakas | Borisas Viačeslavičius |
Įpėdinis | Olegas Sviatoslavičius |
Vsevolodas I Jaroslavičius (1030 m. - 1093 m. balandžio 13 d.) - Perejaslavo (nuo 1054 m.) ir Černigovo (nuo 1077 m.) kunigaikštis bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1078 m.).
Jaroslavo Išmintingojo sūnus. Drauge su broliais Sviatoslavu ir Iziaslavu sudarė vadinamąjį triumviratą, išleido įstatymų rinkinį „Jaroslavičių tiesa“, kovojo prieš polovcus, torkus. Jam valdant didžiojo kunigaikščio valdžia nusilpo[1].
Vsevolodas Jaroslavičius buvo poliglotas: mokėjo 5 kalbas: švedų, graikų, galbūt anglų ir polovcų.
Vaikai
- Vladimiras Monomachas (1053-1125)
- Janka
- Eupraksija
- Rostislavas
Šaltiniai
- ↑ Vsevolodas Jaroslavičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 400 psl.