François Mauriac: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: zh:弗朗索瓦·莫里亚克
S Pridėta kategorija "Nobelio literatūros premijos laureatai" (naudojant HotCat)
Eilutė 74: Eilutė 74:
[[Kategorija:Nobelio premijos laureatai]]
[[Kategorija:Nobelio premijos laureatai]]
[[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]]
[[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]]
[[Kategorija:Nobelio literatūros premijos laureatai]]


[[an:François Mauriac]]
[[an:François Mauriac]]

15:24, 4 rugpjūčio 2010 versija

pranc. François Mauriac
Fransua Moriakas
Gimė 1885 m. spalio 11 d.
Bordo
Mirė 1970 m. rugsėjo 1 d. (84 metai)
Paryžius
Tautybė prancūzas
Tėvas Jean-Paul Mauriac
Motina Margarite Mauriac
Sutuoktinis (-ė) Jeanne Lafon (1913)
Vaikai Claude Moriac (1914)
Veikla rašytojas, dramaturgas, kritikas, poetas, žurnalistas
Žymūs apdovanojimai

1952 m. suteikta Nobelio literatūros premija.

Vikiteka François Mauriac
Fransua Moriako kapas Vemarse, Prancūzijoje

Fransua Moriakas (pranc. François Mauriac, 1885 m. spalio 11 d. Bordo1970 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje) − prancūzų rašytojas. Prancūzijos instituto prancūzų akademijos akademikas. 1952 m. suteikta Nobelio literatūros premija.

Biografija

Fransua Moriakas gimė Bordo. Jo tėvas, bankininkas, mirė, kai Fransua buvo aštuoniolika mėnesių, palikęs žmoną su penkiais vaikais. Vaikystėje Fransua mokėsi Šv. Marijos mokykloje Gran Lebrene.

Baigęs koledžą Fransua Moriakas studijavo Bordo universitete, gavo magistro laipsnį. 1906 m. išvyko į Paryžių ir įstojo į Archyvistikos mokyklą, bet po pusmečio ją metė ir atsidėjo literatūriniam darbui.

Sėkmingas literatūrinis debiutas − poezijos rinkinys „Maldai sudėtos rankos“ (Les Mains jointes, 1909), pelnęs poetui ir kritikų pagyrimus, suteikė vilties tolimesniai kūrybai. Nors jaunasis rašytojas ir toliau rašė poeziją, tačiau jis vis labiau linko prie prozos.

Pagrindinė Fransua Moriako kūrinių tema − svyravimas tarp tikėjimo ir šio pasaulio pagundų, kova tarp gėrio ir blogio žmogaus sieloje.

1933 m. Fransua Moriakas tapo Prancūzijos akademijos nariu.

Per II Pasaulinį karą Moriakas, slapstydamasis, gyveno vokiečių okupuotoje teritorijoje. Po karo Fransua Moriakas kasmet išleisdavo po knygą, o kartais net po dvi.

1952 m. Fransua Moriakui suteikta Nobelio literatūros premija „Už puikų dvasinio pasaulio pažinimą ir meninį vaizdingumą, romanuose atskleidžiant žmogaus gyvenimo dramą“.

Fransua Moriakas mirė 1970 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje.

Fransua Moriako kūryba

Fransua Moriako romanams būdinga psichologinės analizės derinimas su natūralistine personažų ydų detalizacija, preciziškas ir kartu plastiškas stilius.

Fransua Moriako bibliografija:

  • „Pabučiuoti raupsuotąjį“ (Le Baiser au lépreux, 1922),
  • „Gimdytoja“(Génitrix, 1923),
  • „Ugnies upė“ (Le Fleuve de feu,1923),
  • „Meilės dykuma“ (Le Désert de l’amour, 1925),
  • „Terezė Deskeiru“ (Thérèse Desqueyroux, 1927),
  • „Likimai“(Destins, 1928),
  • „Trys istorijos“ (Trois Récits, 1929),
  • „Tai, kas prarasta“ (Ce qui était perdu, 1930),
  • „Gyvačių kamuolys“ (Le Nœud de vipers, 1932),
  • „Asmodėjas“(Asmodée, 1938),
  • „Kelias į niekur“ (Les Chemins de la mer, 1939),
  • „Nemylimi“(Les Mal Aimés, 1945),
  • „Beždžionė“(Le Sagouin, 1951),
  • „Anų laikų paauglys“ (Un adolescent d'autrefois, 1969)

Nuorodos